Integruojamas turinys

Etninė kultūra   MIR   STEAM   Globalusis švietimas   Nacionalinis saugumas   Finansinis raštingumas   Prekybos žmonėmis prevencija   Geroji integruoto ugdymo patirtis   

Kas tai yra?

Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. (Jungtinių Tautų Organizacijos Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių tautų organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą

Išsamiau apie tai, kas tai yra prekyba žmonėmis, kokios jos šiuolaikinės formos, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis, kaip prie to gali prisidėti mokytojai, diskutavome „Mokytojo TV“ tiesioginėje transliacijoje su Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadove Kristina Mišiniene bei Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatore Greta Mirkyte.

 

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Natalijos Kurčinskajos teigimu, visoje Europoje kasmet dingsta apie 250 tūkstančių vaikų: „Lietuvoje 2013 metais dingę be žinios buvo 769 vaikai, 2015 metais – jau 2048 nepilnamečiai. 15-os vaikų nepavyko rasti“. Vaikų dingimas be žinios neretai siejamas su prekyba žmonėmis, seksualiniu išnaudojimu, įtraukimu į kriminalines veikas. 

 

Svarbu paminėti, kad prekyba žmonėmis – nepaprastai dinamiška ir greitai kintanti sritis. Verbavimo būdai ir priemonės, skirtos įvilioti žmones į prekybos žmonėmis spąstus, dažnai kinta, sparčiai vystosi, todėl yra būtina ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą ir mažinti jos abejingumą šiai problemai. Dėl šių priežasčių mokytojams ypač svarbu pamokų metu skirti pakankamą dėmesį prekybos žmonėmis prevencijai. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, vyraujantis požiūris „man taip neatsitiks“ arba „jie patys kalti“ ne tik nepadeda apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių, bet ir prisideda prie šios veiklos skatinimo.

 

Kokie vaikai priklauso padidintos rizikos grupei?

[informacija parengta pagal Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijas]

1. Vaikai, augantys socialinės rizikos, socialiai pažeidžiamose šeimose.

2. Socialinės rizikos vaikai (vaikai, kurie valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, yra įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiką, yra patyrę ar kuriems kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jų galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos).

3. Be tėvų globos likę vaikai.

4. Vaikai, kurie verčiasi prostitucija.

5. Vaikai, kurie jau yra tapę prekybos žmonėmis aukomis.

6. Vaikai iš tautinių ir etninių mažumų grupių.

7. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai.

 

Kokie yra rizikos tapti prekybos žmonėmis auka veiksniai vaikui?

[informacija parengta pagal Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijas]

1. Nelanko mokyklos, blogi mokymosi rezultatai, neturi jokios profesijos.

2. Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pabėgęs iš namų arba po pabėgimo negali paaiškinti, kur buvo.

3. Gyvena skurdžioje gyvenamojoje aplinkoje arba yra iš vaikų globos institucijos.

4. Turi psichinės ir (ar) fizinės sveikatos problemų (vystymosi, valgymo sutrikimų, traumų ir kt.).

5. Anksčiau patyrė smurtą ar seksualinę prievartą.

6. Serga lytiškai plintančiomis ligomis, ankstyvi lytiniai santykiai, ankstyvas neplanuotas nėštumas.

7. Yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

8. Žaloja save, bandė žudytis.

9. Yra įtrauktas į veiklą, kuri nesiderina su vaiko amžiumi, lankosi pilnamečiams skirtose vietose (pvz., naktiniuose klubuose, baruose ir pan.).

10. Patiria socialinę izoliaciją, t. y. neturi draugų, vengia bet kokio bendravimo ar net akių kontakto.

11. Nenatūraliai stengiasi atrodyti suaugusiu, rengiasi amžiaus neatitinkančiais drabužiais.

12. Keliauja kartu su suaugusiuoju, kuris nėra jo artimas giminaitis ar atstovas pagal įstatymą.

13. Turi žymiai vyresnį (vyresnę) suaugusį (suaugusią) draugą (draugę), su kuriuo (kuria) bendrauja susitikęs ar telekomunikacijos priemonėmis.

14. Turi brangių daiktų ar turto (drabužių, telefoną, pinigų ir kt.), bet negali paaiškinti, kur juos įsigijo.

15. Turi kitiems asmenims priklausančių daiktų.

16. Turi nusikalstamą praeitį, ryšių su nusikalsti linkusiais asmenimis, buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas, pvz., sulaikytas vagiliaujantis, elgetaujantis, platinantis narkotines ar psichotropines medžiagas.

17. Priklauso gatvės vaikų grupei, kuri kasdien vyksta vis į kitą vietą, tačiau nakvoti grįžta į tą pačią vietą (būdinga nusikaltimams gatvėje).

18. Priklauso gatvės vaikų grupei, kurios veiklą kontroliuoja suaugęs asmuo (būdinga nusikaltimams gatvėje).

19. Turi skolų, ypač verbuotojui.

20. Nemoka užsienio kalbos arba šalies, į kurią ruošiasi vykti, kalbos.

21. Rizika dėl amžiaus:

21.1. Mažametis – ypač verbuojamas pornografijai, nelegaliam įvaikinimui, seksualiniam išnaudojimui arba smulkiems darbams, elgetavimui, smulkioms vagystėms, organams.

21.2. Nepilnametis – ypač verbuojamas seksualiniam išnaudojimui, smulkioms vagystėms.

 

Svarbiausi reglamentuojantys dokumentai

Jungtinių Tautų Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą

Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.

Lietuva į savo nacionalinę teisę yra perkėlusi ES direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnis. Prekyba žmonėmis

 

Prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos aukoms organizavimas savivaldybės mastu

Klaipėdos miesto savivaldybės atvejis

Vaizdo įraše analizuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės patirtis, kaip sutelktos nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės administracijos ir teisėsaugos pastangos prisideda prie prekybos žmonėmis prevencijos ir gerina pagalbos aukoms teikimą. Analizuojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtis ir pateikiami siūlymai, kaip kitos savivaldybės galėtų šia patirtimi pasinaudoti. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimo įstaigų vaidmeniui vykdant prevenciją, atpažįstant aukas ir padedant joms žengti pirmąjį žingsnį link išėjimo iš sunkios padėties. Pašnekovės: Audronė Liesytė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja); Dalia Puidokienė (psichoterapeutė, VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras įkūrėja). 

 

(skyrelį tvarko Rasa Jančiauskaitė)