Integruojamas turinys

Etninė kultūra   MIR   STEAM   Globalusis švietimas   Nacionalinis saugumas   Finansinis raštingumas   Prekybos žmonėmis prevencija   Geroji integruoto ugdymo patirtis   

Projektas "Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas" (I etapas)

2014 m. liepos - 2015 m. gruodžio mėn. Ugdymo plėtotės centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje įgyvendino projektą "Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas". Projekto partneriai Šiaurės šalyse: „Nordicom“ – Šiaurės šalių medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centras, Švedijos medijų taryba.

Projekto tikslas – sukurti sistemines prielaidas medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, remiantis geriausiais Šiaurės šalių pavyzdžiais integruojant MIR į bendrąjį ir neformalųjį ugdymą, ir pagrindą tolesniam Lietuvos (ir Baltijos šalių) bendradarbiavimui su Šiaurės šalimis vystant medijų ir informacinio raštingumo ugdymą platesniu mastu.                                                                                                                                                              

Projektą inicijavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Juo buvo siekama sukurti platformą Lietuvos suinteresuotųjų šalių ir Šiaurės šalių partnerių dialogui ir bendradarbiavimui, o platesniu mastu – plėtoti tokias šiaurietiškas vertybes kaip atviros visuomenės svarba, pagarba ir tolerantiškų, kritiškai mąstančių ir atsakingų piliečių ugdymas. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas sudarys sąlygas integruoti medijų ir informacinį raštingumą į ugdymo turinį, inicijuos šios srities veiklas ir projektus mokyklose vietos ir tarptautiniu mastu.

Projekte dalyvavo 63 mokyklos. Kiekvienai mokyklai atstovavo 5 asmenų komandos, susidedančios iš administracijos atstovo, bibliotekininko, trijų 9–12 (I–IV gimnazijos) klasių dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, pilietiškumo pagrindų ir bet kurio kito dalyko) mokytojų. Mokyklų atstovai dalyvavo medijų ir informacinio raštingumo ugdymo seminaruose ir išbandė projekto metu kuriamą metodinę medžiagą.

Mokyklų - projekto dalyvių sąrašas.

Projekto rezultatai:

1. Rekomendacijos

2. Metodinės priemonės

  • Parengta ir išleista 1 metodinė priemonė, apimanti pamokų planus 20 temų (elektroniniu formatu; išspausdinta 100 leidinio egzempliorių). Metodinė medžiaga pritaikoma per 9-12 klasių įvairių dalykų pamokas ir neformaliojo ugdymo metu;
  • Išversta ir Lietuvos kontekstui adaptuota medijų ir informacinio raštingumo medžiaga, skirta pradinių, pagrindinių ir 9-12 klasių mokiniams, taip pat leidinys tėvams (4 leidiniai). Šiuos leidinius parengė Švedijos nacionalinė medijų taryba, Švedijos nacionalinė švietimo agentūra ir Suomijos nacionalinis audiovizualinis institutas (KAVI).

3. Mokymai, Šiaurės šalių patirties sklaidos renginiai

  • Suorganizuota 15 renginių (3 konferencijos ir 12 seminarų), kuriuose dalyvavo 316 unikalių dalyvių iš 63 mokyklų. Siekiant, kad MIR ugdymas būtų diegiamas į visą mokyklos gyvenimą, kiekvienai mokyklai atstovavo 5 asmenų komandos, susidedančios iš administracijos atstovo, bibliotekininko, trijų dalykų mokytojų. Kiekvienos mokyklos atstovai dalyvavo 2 mokymuose ir išbandė projekto metu kuriamą metodinę medžiagą. renginių medžiaga pateikiama skyrelyje "Renginių vaizdo įrašai, medžiaga"
  • Suorganizuota kitų seminarų ir kūrybinių dirbtuvių didžiausioje nacionalinėje parodoje švietimo bendruomenei „Mokykla“ (2014 ir 2015 m. surengta 12 renginių; žr. "Renginių vaizdo įrašai, medžiaga");
  • Surengtos 3 tiesioginės vaizdo transliacijos medijų ir informacijos raštingumo tematika (žr. "Renginių vaizdo įrašai, medžiaga");

Kita:

  • Atliktas MIR projekto įgyvendinimo veiksmingumo tyrimas, parengta tyrimo ataskaita;
  • Siekiant aktualizuoti MIR sampratą, parengtos publikacijos, projekto viešinimo plakatai ir skrajutės.

 

Projektas "Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas (II etapas)"

Remiantis pirmojo projekto patirtimi, nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. gegužės pab. vyko naujas projekto etapas. Antrojo projekto etapo tikslas - užtikrinti ilgalaikę ir tvarią medijų ir informacijos raštingumo ugdymo Lietuvos mokyklose sklaidą, remiantis geraisiais Šiaurės šalių pavyzdžiais.

Šiame etape veiklos vyko šiomis kryptimis:

1. Ekspertų-mokymų vadovų grupės parengimas:

  • Įvykdyta mokymų vadovų atranka, atrinkta 14 asmenų grupė, susidedanti iš universitetų atstovų / tyrėjų, taip pat iš bendrojo ugdymo mokytojų, kurie jau turi MIR ugdymo patirties.
  • Mokymų vadovai buvo pakviesti dalyvauti 4 dienų trukmės mokymuose, vedamuose eksperto iš Švedijos Goran Andersson. Mokymai įvyko 2016 m. spalio 25-28 d. Vilniuje ir buvo skirti patobulinti kompetencijas, reikalingas sėkmingiau dirbti su mokytojais, pasirengti tolesnėms veikloms.

2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir konsultavimo įgyvendinimas:

  • Bendradarbiaujant su regioniniais švietimo centrais, suorganizuota 13 seminarų „Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės“ (seminarų trukmė – 18 akad.val.). Dalyvavo 328 mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai;
  • Siekiant perimti gerąją patirtį, surengti du dviejų dienų trukmės (neįskaitant kelionės dienų) vizitai į Šiaurės šalis – į Suomiją ir į Švediją (iš viso juose dalyvavo 10 mokytojų);
  • Taip pat suorganizuoti 5 seminarai mokiniams mokyklose; iš viso dalyvavo apie 185 mokinius;
  • Įvyko 12 akad. val. trukmės seminaras mokyklų bibliotekininkams, skirtas informacinio raštingumo ugdymo stiprinimui, dalyvavo 24 dalyviai; parengtos rekomendacijos mokyklų bibliotekoms;

3. Projekto matomumo ir rezultatų sklaidos užtikrinimas:

  • Suorganizuotos 5 tiesioginės vaizdo transliacijos per „Mokytojo TV“; bendras transliacijų vaizdo įrašų peržiūrų skaičius 2017-05-31 siekia 2141;
  • Surengti 3 renginiai MIR tematika parodoje „Mokykla-2016“, 1 seminaras regioninėje parodoje „Mokykla“, 1 informacinis seminaras mokyklų veiklos tobulinimo konsultantams apie MIR integravimą į pamoką;
  • Suorganizuota baigiamoji MIR projekto konferencija, kurioje dalyvavo per 200 įvairių institucijų ar organizacijų atstovų.
  • Projekto problematika ir rezultatai pristatyti 9 kitų įstaigų ar organizacijų organizuotuose renginiuose, iš kurių 4 buvo tarptautiniai;
  • Buvo parengtos 5 publikacijos spaudoje apie projekto veiklas, dalyvauta 1 radijo laidoje pristatant projektą.

Projektą finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Švietimo ir moslo ministerija.

 

Projektas "Medijų raštingumo ugdymas daugiafunkciuose centruose"

Projekto tikslas: Įgalinti projekte dalyvaujančių daugiafunkcių centrų darbuotojus ir jaunus žmones efektyviai ir etiškai skleisti informaciją aktualiomis globaliojo švietimo temomis pasinaudojant įvairiomis tradicinėmis ir naujosiomis medijomis.

Projekto tikslinės grupės:

1. daugiafunkcių centrų darbuotojai ir jauni žmonės – centrų lankytojai; projekte dalyvaus 12-os vietovių daugiafunkcių centrų atstovai, 1 darbuotojas ir 1 jaunas žmogus iš kiekvieno.

2. vietos bendruomenių, kuriose veikia daugiafunkciai centrai, atstovai; bendras projekte tiesiogiai dalyvaujančių vietos bendruomenių narių skaičius: 100 dalyvių.

Daugiafunkcių centrų atstovai dalyvauja dvejuose mokymuose, jie taip pat turės galimybę savo bendruomenėms surengti susitikimą su žurnalistu. 

Projekto veiklos:

1 veikla – 2 dienų trukmės mokymai, skirti susipažinti su globaliojo pilietiškumo samprata ir pagrindinėmis kylančiomis problemomis, kalbant apie globaliojo švietimo, vystomojo bendradarbiavimo temų atskleidimą žiniasklaidoje, kitose medijose. Viena iš ypač svarbių globaliojo švietimo temų yra medijų įtaka požiūrio apie pasaulyje vykstančius reiškinius formavimuisi, todėl mokymų metu ypatingas dėmesys bus skiriamas etiško globaliojo švietimo problematikos pateikimo viešojoje erdvėje principams aptarti.

2 veikla. Po šių mokymų dalyviams skiriama užduotis – bendradarbiaujant abiems atstovams sukurti globaliojo švietimo tematikai skirtų straipsnių, vaizdo įrašų, tinklaraščių įrašų ar pan. (pagal paties DC pasirinktą kryptį) globaliojo švietimo, vystomojo bendradarbiavimo temomis, sukurti skiltį savo interneto svetainėse, kuriose bus viešinama su projekto tematika susijusi bendruomenėms skirta informacija.

3 veikla. 2 dienų trukmės mokymai, skirti toliau gilintis į medijų temą. Mokymų metu analizuojami žiniasklaidos veikimo principai ir kontekstas, medijų turinio kūrimo ir sklaidos įvairiais kanalais (naudojant tradicines žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, pasitelkiant tiek tekstą, tiek vaizdinę medžiagą ir vaizdo įrašus) būdai ir jų poveikis. Analizuojamos komandų atliktos užduotys tiek turinio, tiek išraiškos būdų atžvilgiu, siekiant padėti komandoms geriau įsisavinti analizuojamas temas ir sukurti vertingus rezultatus, etiškais ir prasmingais būdais atskleidžiančius analizuojamą tematiką.

4 veikla. 3 vienos dienos trukmės seminarų – susitikimų su žurnalistu suorganizavimas daugiafunkcių centrų bendruomenėms. Seminarų metu bus analizuojamos bendruomenėms aktualios temos, supažindinama su žiniasklaidos veiklos principais, jai įtaką galinčiais daryti išorės veiksniais ir kt., siekiant ugdyti kritišką seminarų dalyvių požiūrį į žiniasklaidą, kritinį mąstymą ir gebėjimą atsispirti galimam neigiamam poveikiui ar įtakoms.

Projekto partneriai VšĮ Humana People to People Baltic ir Nacionaliniu socialinės integracijos institutu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, VšĮ „Humana People to People Baltic“

 

(skyrelį tvarko Irena Ramoškaitė)