Ištekliai mokyklų veiklos tobulinimui

Šioje Ugdymo sodo skiltyje pateikiama naudinga informacija, metodinė medžiaga ir patirtys, kuriais pasinaudodamos mokyklos gali tobulinti savo veiklą. Skiltis bus nuolat pildoma.

 

Parodoje Mokykla - 2017 mokyklų ir savivaldybių gerosios patirties sklaidos renginyje skaityti pranešimai

Pasiekimai ir pažanga. Pažinti kiekvieną mokinį...

Biržų „Saulės” gimnazija „Mažas žingsnis šiandien — šuolis ateityje“

Pranešime pristatoma unikali individualios mokinio pažangos fiksavimo pamokoje metodika. Pagrindinė idėja — įsivertinamos ugdomosios veiklos išskaidymas į atskiras sritis, nurodant konkrečius kriterijus, re­miantis BUP. Kuo ši metodika naudinga mokiniui? Mokymąsi kaupti savo intelektualinį turtą, nuolatinį įsivertinimą, spragų pastebėjimą, galimybę rinktis ir patirti sėkmę, motyvacijos stiprėjimą ir tolimesnių mokymosi žingsnių planavimą. Mokytojui ji leidžia atidžiau pažvelgti į kiekvieną mokinį, užtikrina glaudes­nį grįžtamąjį ryšį bei galimybę individualizuoti veiklą.

Kauno Dainavos progimnazija „Pasiekimai — mokinio augimo ir pažangos stebėjimo rezultatas“

Mums rūpi visuminis vaiko ugdymasis, pasitelkiant nuoseklų socialinį ir emocinį ugdymą (SEU): ne tik naujų žinių įgijimas, bet ir įvairiapusės asmenybės branda bei įgytų žinių dermė su gyvenimo patirtimi. Progimnazijoje socialinio ir emocinio ugdymo strategijos sėkmingai integruojamos į ugdymo procesą: 1—4 klasėse taikoma savęs pažinimo sistema „Auga asmenybė“, 5—7 klasėse vyksta SEU pamokos bei taikomas savęs vertinimo įrankio „Auga asmenybė“ II pakopa. Įgyvendindami savęs pažinimo programą, suaugę bendruomenės nariai (mokytojai, tėvai, mokykloje dirbantys darbuotojai) turi vykdyti tuos pačius įsiparei­gojimus vaikui. Suvokdami, kad ugdymas yra integralus procesas, kuriame pirmiausia siekiama asmeny­bės brandos, mokytojai ir tėvai didelį dėmesį skiria mokinių nuostatų, vertybių formavimui(si), gebėjimų plėtotei.

Kauno Kazio Griniaus progimnazija „E.portfelio naudojimas plėtojant savivaldžio mokymosi kompetenciją“

E. portfelis mokykloje — tai mokymosi įrodymų, mokinio refleksijų, individualių mokymosi planų rinkinys, numatytos mokymosi strategijos, klasės draugų, mokinio, mokinio tėvų vertinimai ir mokinio įsivertinimai, geriausių mokinio darbų kolekcija. Tai įmanoma šiandienos mokykloje! Sužinok, išmok ir pritaikyk.

 

Atradimams įkvepiančios aplinkos

Šiaulių r. Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras „Vieno suolo istorija (ugdymo aplinkos transformavimo galimybės)“

Kartais dideliems pokyčiams reikia tiek nedaug. Norime pasidalyti, kaip, keičiant klasės erdvę, keičiasi ir ugdymo proceso, ir pedagoginės veiklos specifika, kokių pokyčių galima tikėtis tiesiog... perstatant suolus, ir kaip tai atspindi mokinių ugdymo rezultatai.

 

Kitokia metodinė veikla

Tauragės r. savivaldybė „Išaugome, laikas eiti toliau“

Pristatoma Tauragės rajono savivaldybės metodinės veiklos organizavimo modelio kaita ir aptariami keturi klausimai: kas paskatino kalbėtis apie rajono metodinę veiklą, jos veiksmingumą; kaip sekėsi diskutuoti apie rajone veikiantį metodinės veiklos organizavimo modelį ir galimybes jį tobulinti; koks metodinės vei­klos organizavimo modelis rajone buvo pasirinktas; kaip sekasi žengti pirmuosius žingsnius, taikant naująjį Tauragės rajono metodinės veiklos organizavimo modelį.

Kauno „Nemuno“ mokykla-daugiafunkcis centras „Metodinės veiklos organizavimas, pasitelkiant tikslingai suburtas ugdymo tobulinimo komandas“

Mokykloje pritaikėme ES projekto „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)” patirtį. Norime pasidalyti, kad mokykloje, kurioje nedaug mokinių ir klasių komplektų, meto­dinės veiklos organizavimas, pasitelkiant ugdymo tobulinimo komandas, gali būti veiksmingas. Ugdymo komanda — tai nedidelė veikli mokytojų grupė, suburta savanoriškumo ir „gerų akių” principu, kurios veikla orientuota į mokyklos veiklos tobulinimo sritis. Kaip tai vyksta? Mokytojai pasirenka administracijos pasiū­lytas 3—5 ugdymo komandas, kuriose turi daugiausia patirties arba norėtų patobulinti savo kompetenciją. Ugdymo komanda yra daug lankstesnė, didina pasitenkinimą darbu ir motyvuoja, teikia grįžtamąjį ryšį me­todinei grupei, palengvina naujų narių integraciją į mokytojų bendruomenę. Tereikia susitarti dėl ugdymo tobulinimo komandų veiklos sistemingumo, apibrėžti metodinių grupių ir ugdymo tobulinimo komandų koreliacinius ryšius, reglamentuoti veiklos planavimą, dėl veiklos veiksmingumo pasikonsultuoti su tai jau išbandžiusia mokykla.

Šiaulių r. savivaldybė „Bendradarbiavimas tobulinant pamokų vadybą“

Atsižvelgiant į Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, kuriose teigiama, kad ugdymo sėkmė priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai planuoti ugdymo procesą pamokoje, taikyti inovatyvius mokymo(si) būdus, mokytis padedantį vertinimą, Švietimo ir sporto skyrius bei mokyklos 2015—2017 metais, įgyvendindami veiklos prioritetus, bendradarbiavo tobulindami mokyklų vadovų ir mokytojų stebėtų pamokų analizavimo ir vertinimo įgūdžius. Sistemingas ir partneriškas darbas pakeitė vadovų ir mokytojų požiūrį į pamokos vadybą, skatino skleisti gerąją darbo patirtį.

 

Mokykla be sienų. Mokykla ir bendruomenė

Šakių r. Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras „Plokščių mokyklos daugiafunkcio-centro bendruomenė. Mes be sienų...“

Mokykloje-daugiafunkciame centre vykdomas bendrasis ugdymas, teikiamos kultūros ir švietimo paslau­gos, organizuojama bendruomeninė klubo veikla įvairaus amžiaus bendruomenės nariams. Centre plė­tojamas aktyvių bendruomenės grupių bendradarbiavimas, organizuojant įvairias iniciatyvas, kuriamos mokyklos ir partneriškų institucijų bendro darbo patirtys. Organizacija atvira vietos bendruomenei, rajono ir šalies organizacijoms, organizuojant bendrus darbus, mokantis bei dalijantis patirtimis.

Rokiškio r. Juodupės gimnazija „Mokykla visą dieną“

Rokiškio r. Juodupės gimnazija — pasienio ruožo miestelio ilgoji gimnazija su neformaliojo švietimo sky­riumi. Kryptingai dirbdami pasiekėme, kad neformaliojo švietimo veiklose dalyvautų 70 procentų mokinių ir ne tik (yra programų suaugusiesiems bei ikimokyklinio amžiaus vaikams). Tai, ko siekia dauguma sa­vivaldybių, diegdamos neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, mes jau turime, nors negauname krepšelio lėšų. Sistemingai analizuojama neformaliojo švietimo paklausa-pasiūla, rajono savivaldybės ir gimnazijos administracijos sprendimai ir palaikymas, patogus mokinių pavėžėjimas, kvalifikuoti ir mylintys darbą mo­kytojai — šios sėkmės receptas.

Kauno „Vyturio“ gimnazija „SAVANORI...AUK!“

Sėkmingas Kauno „Vyturio“ gimnazijos ir nevyriausybinės su jaunimu dirbančios organizacijos „A.C.Patria“ Savanorių centro bendradarbiavimas kuria „mokyklą be sienų“. Savanorystės projektu „3D“ ugdomos kom­petencijos leidžia jaunuoliams atrasti kitokius mokymosi būdus, pasitikėti savimi, nugalėti baimes, padėti ir nebūti abejingiems, prisidėti prie kitų socialinės gerovės. Kauno „Vyturio“ gimnazijoje antrus metus iš eilės savanoriauja savanorės iš Austrijos, Italijos, Vokietijos ir Ukrainos.

 

Savojo PIN kodo beieškant

Prienų r. savivaldybė „Steigėjo parama ir pagalba mokykloms plėtojant atvirą dialogą“

Prienų rajone padedant skatinamoms ir remiamoms mokykloms, kuriamos sąlygos keisti ugdymo procesą jį modernizuojant. Taip sudaromos prielaidos gerinti mokinių pasiekimus. Gerosios praktikos pristatyme parodos dalyviai susipažino su sisteminėmis ir ilgalaikėmis Prienų r. savivaldybės administracijos paramos ir pagalbos mokykloms iniciatyvomis ir rajono švietimo bendruomenės susitarimais, skatinančiais kokybės kultūros kaitą.

Kupiškio r. savivaldybė „Gera mokykla: Kupiškio rajono savivaldybės atvejis“

Geros mokyklos koncepcija įkvėpė Kupiškio rajono savivaldybėje organizuoti konkursą „,Gera mokykla 2016“. Gera mokykla — kokia ji? Ar tai prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla? Parodos dalyviams pristatėme savivaldybės konkurso „Gera mokykla 2016” nuostatų rengimo, organizavimo ir dalyvių paraiškų vertinimo patirtį. Pasidalinome įžvalgo­mis apie konkurso naudą ir pridėtinę vertę, sėkmes ir tobulintinus dalykus.

 

Būti ypatinga mokykla. Savitumo paieškos

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla „XXI a. gebėjimų ugdymas kuriant savitą mokykla“

XXI a. gebėjimų ugdymas — jungiamoji grandis, siejanti Geros mokyklos aspektų įgyvendinimą. Kauno J. ir P. Vileišių mokykloje įgyvendinamos socialinio ir emocinio ugdymo, charakterio ugdymo, globalaus švietimo, į STEAM orientuoto ugdymo bei IKT raštingumo ugdymo programos. Pirmosios trys ugdo mokinių vertybes. Į STEAM orientuotas ugdymas padeda atrasti mokslą kasdienių klausimų kontekste. IKT raštingumas padeda suvokti mokymosi galimybes. Rezultatas — smalsūs, iniciatyvūs, atkaklūs, lankstūs ir sąmoningi mokiniai, gebantys prisiimti atsakomybę ir būti lyderiais.

Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija „Kūryba — asmenybės savikūra“

Butrimonių Anos Krepštul gimnazija — viena iš trylikos Šalčininkų r. gimnazijų, kuriai suteiktas dvasiškai sti­prios ir talentingos asmenybės — Anos Krepštul — vardas. Jos gyvenimo nuostatos buvo grįstos pilietiškomis ir humaniškomis vertybėmis, todėl į tai ypatingai atsižvelgiama gimnazijoje organizuojant neformaliąją meninės krypties veiklą. Įgyvendinant globėjos vardą garsinančius projektus, konkursus, plenerus, užtikrinama Geros mokyklos koncepcija reglamentuojama mokinių saviraiška, kūrybiškumas, gera savijauta mokykloje, geranoriški bendruomenės santykiai, kuriama „klasės be sienų“ vizija.

Kauno Prano Daunio ugdymo centras „Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvėse“

Mūsų ugdymo įstaigoje ugdomi mokiniai, turintys regos ir įvairiapusių raidos (autizmo spektro) sutrikimų. Skiriasi šių vaikų intelekto ir socialinių įgūdžių lygis, kalbos išsivystymas, vaizdinių suvokimas ir gebėjimas adaptuotis. Ugdymosi aplinkų įvairovė leidžia pritaikyti ugdymo turinį kiekvienam mokiniui, skatinti jų asmeninį tobulėjimą. Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvė­se — vienas iš Geros mokyklos koncepcijos realizavimų būdų centre. Pristatome sėkmingiausius darbo su regėjimo negalią ir autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais formaliajame ir neformaliajame ugdyme būdus ir priemones.

KTU inžinerijos licėjus „Kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymas KTU inžinerijos licėjuje“

Dvidešimt pirmojo amžiaus realybė, pakitusios aplinkos įtaka pirmenybę teikia kritinio mąstymo, komplek­sinio veikimo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo plėtrai. Dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkiai reikalauja ugdyti(s) tarpdalykinio raštingumo, kognityvinio lankstumo gebėjimus, kompetencijas ir formuoti(s) tin­kamas asmenybės savybes. Inžinerinis ugdymas (STEAM) tampa vienu iš galimų reakcijos į besikeičiančią pasaulio tvarką būdų, akcentuodamas kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo svarbą. Pristato­mi praktiniai inžinerijos kompetencijos ugdymo aspektai, remiantis lyderiaujančios Lietuvoje inžinerinio ugdymo mokyklos — KTU licėjaus — veiklos modeliu.

 

 

(skyrelį tvarko Rasa Jančiauskaitė)