Fizinis ir sveikatos ugdymas Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai
Atnaujinant Bendrąsias programas buvo tariamasi su mokytojais – praktikais, aukštųjų mokyklų atstovais, Bendrųjų programų atnaujintojais, NŠA projektų darbuotojais, tėvų atstovais, kviestiniais svečiais susitikimuose „PASITARKIME, KOLEGA“:
2021-03-03 Nr. 12 Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymas ir žmogaus sauga. Kas apibrėžia turinio konstruktus ir jų dermę?
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei pasirengimo šeimai gebėjimai, vertybinės nuostatos, žinios ir supratimas yra asmenybės bendrosios kompetencijos dalis, glaudžiai susijusi su bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma. Taip kompetencijų ugdymas, aprašytas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programoje, 2016 (pdf) . Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutarimu ir sutelktu darbu: įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų ugdymo specialistų bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) pastangomis, taip pat nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) ir sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimu, neprieštaraujančiu Programos nuostatoms. Planuodama Programos įgyvendinimą, mokykla derina integracinius dalykų ryšius, formalųjį ir neformalųjį švietimą, numato tinkamiausius įgyvendinimo būdus ir metodus. Atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės su sveikata, lytiškumo ugdymu(si) ir rengimu šeimai susijusias problemas ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą, mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose mokykla numato prioritetines programos įgyvendinimo sritis, kurioms turėtų skirti papildomas veiklas, pavyzdžiui, panaudodama neformaliojo švietimo valandas ar mokinio poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas.
Programa įgyvendinama:
- pradiniame ugdyme: sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai integruojamas į kitų dalykų programų turinį ir neformalųjį švietimą;
- pagrindiniame ir viduriniame ugdyme: sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai integruojamas į visų dalykų programų turinį ir neformalųjį švietimą, taip pat kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5–8, 9–10 (I–II gimnazijos) ir III–IV gimnazijos klasėse sveikatos ir lytiškumo ugdymui bei rengimui šeimai bent vienais mokslo metais skiriami Programos visumą apimančios veiklos, kurios gali būti organizuojamos privalomų ar (ir) pasirenkamų pamokų forma arba (ir) pažintinių dienų metu.
Programos įgyvendinimą daug lemia integraciniai ryšiai su kitomis ugdymo sritimis, kai ugdomi su atitinkamu dalyku susiję įvairūs mokinio sveikatai ir pasirengimui šeimai svarbūs gebėjimai, nuostatos ir žinios. Pavyzdžiui, dorinis ugdymas sudaro sąlygas ugdyti savojo Aš suvokimą, savo vertės jausmą ir savigarbą, bendravimo ir bendradarbiavimo šeimoje, mokykloje ir darbe etiką bei kultūrą, puoselėti tarpusavio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas, dorovingą emocijų raišką, draugystę ir meilę; gamtamokslinis ugdymas padeda geriau suprasti ryšius tarp žmogaus kūno sandaros, funkcijų ir fizinio bei psichinio aktyvumo, sveikos mitybos, poilsio ir kitų poreikių, numatyti veiklos pasekmes sau ir aplinkai; kūno kultūra padeda išsiugdyti sveikatą stiprinančio mankštinimosi ir fizinio aktyvumo poreikį ir gebėjimus, stiprina savistabos, savikontrolės ir saviugdos įgūdžius, atskleidžia kūno kultūros ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis; kalbinis, literatūrinis, meninis ugdymas padeda ugdytis asmens savimonę, plėtoti tarpusavio supratimą, perprasti įvairių laikų ir kultūrų įtaką lyčių tarpusavio santykiams, vyro ir moters socialiniams vaidmenims, šeimos sampratai.
Skyrelį tvarko Mindaugas Požėla Informacija atnaujinta 2023-11-03.