Ugdymas kitose erdvėse Intelektinės nuosavybės samprata MIR STEAM Geografinės informacinės sistemos Etninė kultūra Ištekliai mokyklų veiklos tobulinimui Migracija ir integracija Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas Lietuvos aktualijos: ką manai?
Globaliojo švietimo samprata
Pasaulinės problemos vis dažniau paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą, todėl visiems būtina suvokti, kad esame pasaulio, kuriame vis dar klesti skurdas, socialinė nelygybė, klimato kaitos bei globalinio atšilimo problemos, dalis. Šiandieninėje visuomenėje itin svarbu, kad įvairiomis formomis vykdomas švietimas skatintų geresnį žmonių supratimą apie šiuos iššūkius ir jų poveikį asmeniniam, bendruomenės, šalies ir pasaulio vystymuisi. Globalusis švietimas (angl. Global Education) – tai švietimas, orientuotas į žmonių įgūdžių, žinių ir vertybių suprasti ir reaguoti į šiuos XXI-ojo amžiaus iššūkius formavimą ir plėtojimą.
Egzistuoja keletas pagrindinių globaliojo švietimo koncepcijų ir modelių. Europos Taryba globalųjį švietimą apibūdina kaip švietimą, padedantį žmonėms atverti akis, skatinantį jų mintis apie globalaus pasaulio realijas, ir skatinantį juos veikti, kad pasaulyje būtų daugiau teisingumo, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms (Council of Europe, Maastricht Global Education Declaration, 2002). Tuo tarpu Europos skėtinė organizacija CONCORD, vienijanti vystomojo bendradarbiavimo ir vystomojo švietimo srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, naudoja vystomojo švietimo (angl. Development Education) terminą ir šį švietimą apibūdina kaip „aktyvų mokymo(si) procesą, pagrįstą solidarumo, lygybės, atskirties mažinimo ir bendradarbiavimo vertybėmis“ (CONCORD, Statement on Development Education and Awareness Raising, November 2004).
Pastaruoju metu vis dažniau pradedama vartoti pasaulio piliečių ugdymo (angl. Global Citizenship Education) sąvoka. Tiek UNESCO (UNESCO, Global Citizenship Education – Preparing Learners for the Challenges of the Twenty-first Century, 2014), tiek Oxfam (Oxfam, Education for Global Citizenship. A Guide for schools, 2015), - tarptautinė nevyriausybinė organizacija, veikianti 94 pasaulio šalyse, ieškanti sprendimų kaip sumažinti skurdą ir neteisybę pasaulyje, pasaulio piliečių ugdymo koncepciją apibrėžia kaip švietimą, apimantį žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų, kurios reikalingos siekiant užtikrinti taikaus ir saugaus, teisingo, tolerantiško, lygaus visiems ir darnaus pasaulio vystymąsi, plėtojimą.
Įvertinus aukščiau minėtų globaliojo švietimo koncepcijų tikslus, galima teigti, kad globalusis švietimas yra orientuotas į asmens aktyvios pilietinės veiklos skatinimą. Jis siekia sustiprinti asmens kritinio mąstymo įgūdžius ir sugebėjimą mesti iššūkį nelygybei, neteisybei ir stereotipams, taip pat sustiprinti asmens pagarbą įvairovei, žmogaus teisėms ir aplinkai, kurioje jie gyvena. Globalusis švietimas siekia padėti asmeniui geriau suprasti globalias žmonių, šalių ir kultūrų tarpusavio sąsajas ir įgalinti imtis veiksmų, pagrįstų tokiomis vertybė-mis kaip solidarumas, aktyvus dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Jis pasisako už nacionalinę ir tarptautinę politiką, paremtą ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ir aplinkosauginiais veiksniais.
Globalusis švietimas yra daugialypė švietimo koncepcija, apimanti šias temines sritis ir ugdymo disciplinas: švietimą apie žmogaus teises, darnaus vystymosi švietimą, švietimą taikos užtikrinimui ir konfliktų prevencijai, tarpkultūrinį švietimą, pilietiškumo ugdymą. Globalusis švietimas siekia apjungti šias disciplinas į vieną visumą, taip siekiant išvengti kartojimosi tarp tų elementų, kuriais siekiama to paties globalųjį švietimą apibūdinančio tikslo – skatinti taikaus ir saugaus, teisingo, tolerantiško, lygaus visiems ir darnaus pasaulio vystymą-
Globaliojo švietimo veiklomis siekiama plėtoti asmens kompetencijas (žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas), kurių nemaža dalis priskirtinos bendrosioms, arba perkeliamosioms, asmens kompetencijoms, kurios gali būti pritaikomos įvairiose gyvenimiškose situacijose. Jos šiandieniniame pasaulyje yra būtinos, norint sėkmingai prisitaikyti prie visuomenėje ir darbo rinkoje vykstančių pokyčių.
Globaliojo švietimo kompetencijų modelių yra įvairių. UNESCO, Europos Taryba ir Oxfam savo publikacijose pateikia savus kompetencijų modelius, ugdomus globaliojo švietimo pagalba. Svarbu pastebėti, kad visi jie turi daug bendrų bruožų ir siekia ugdyti tas pačias esmines kompetencijas, reikalingas kiekvienam, siekiančiam būti aktyviu ir atsakingu pasaulio piliečiu.
Globalusis švietimas remiasi mokymosi visą gyvenimą principais. Jis yra skirtas ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir suaugusiems. Holistinis požiūris globaliajame švietime reikalauja ieškoti įvairių mokymo būdų – formalių ir neformalių, integruojamų į ugdymo programas ir taikomų papildomame ugdyme, tradicinių ir inovatyvių – kurie skatintų visapusišką asmens ugdymą, orientuotą į jo aktyvų pilietinį dalyvavimą pasaulio vystymosi procesuose. Tam galima pasitelkti didelę edukacinių metodų ir technikų įvairovę (pvz., metodų, paremtų dialogu, klausinėjimu, bendradarbiavimu, aktyviu besimokančiųjų įsitraukimu, besimokančiųjų poreikiais), norint pasiekti globaliojo švietimo tikslus ir išugdyti šioje koncepcijoje apibrėžtas asmens kompetencijas.
Kaip matyti iš globaliojo švietimo tikslų ir kompetencijų modelio, tai yra itin plati švietimo koncepcija, turinti dideles galimybes jos integravimui įvairiose visuomenės gyvenimo sferose: formaliajame ir neformaliajame ugdyme, socialiniame darbe ir darbe su jaunimu ir kt. Pavyzdžiui, formaliajame ugdyme globalusis švietimas gali būti integruojamas į kitas mokomąsias disciplinas (pvz., istoriją, geografiją, kitas socialinių ir gamtos mokslų disciplinas) arba dėstomas kaip atskiras dalykas. Tuo tarpu neformalusis ugdymas sudaro puikias galimybes į globaliojo švietimo įtraukti tuos asmenis, kurie nedalyvauja formaliojo ugdymo sistemoje, ir įgyvendinti šios švietimo koncepcijos principus per patirtinę ir praktinę veiklą, lanksčiai taikant įvairių mokymo metodų ir technikų įvairovę.
Informacijos šaltinis: Augutienė I., Baltrėnienė Z., „Globalus švietimas Lietuvoje. Iššūkiai ir galimybės“, 2014, Kaunas.
Skyrelį tvarko NŠA komanda