Istorija Geografija Ekonomika ir verslumas Pilietiškumo pagrindai Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba Geografinės informacinės sistemos
Ukrainos istorijos pamokų ciklas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetu, 8–12 klasių moksleiviams parengė nuotolines Ukrainos istorijos pamokas. Atvirų pamokų ciklas padės geriau susipažinti su Ukrainos istorija, bendrais Lietuvos ir Ukrainos ryšiais, dabartine padėtimi bei iš to kylančiais iššūkiais.
Pateikiami keturi vaizdo įrašai Ukrainos istorijos tematika:
- Ukrainos istorija I: tarp Herodoto ir Mėlynųjų Vandenų
- Ukrainos istorija II: nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos iki kazokų sukilimo
- Ukrainos istorija III: Laisvės kovos XIX - XX a.
- Ukrainos istorija IV: šiuolaikinės Ukrainos ištakos ir problemos
Virtualus edukacinis žaidimas „Klaipėda. 1923“
1923 m. Klaipėdos sukilimas yra sulaukęs nemažo mokslininkų dėmesio. Istorikas A. E. Sennʼas šiuos įvykius yra įvardijęs kaip vieną drąsiausių tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnių. Šimtmečius trukęs lietuvių tautos siekis suvienyti visas etnines žemes ir turėti natūralų priėjimą prie Baltijos jūros buvo įgyvendintas 1923 m. sausio 15-osios įvykių dėka. 2023 m. minimas šio svarbaus visai Lietuvai istorinio įvykio šimtmetis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus tyrinėjimų laukas apima Klaipėdos ir krašto istoriją iki šių dienų. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – viena svarbiausių temų, plačiai pristatyta muziejaus parodose, tyrinėjant ją išleistas ne vienas muziejaus leidinys. Siekiant šį visai Lietuvai svarbų istorinį įvykį pristatyti jaunajai kartai gimė idėja sukurti interaktyvų edukacinį žaidimą.
Nepaisant septynių šimtmečių gyvenimo kitoje valstybėje Mažosios Lietuvos lietuviai, dar kitaip vadinami lietuvininkais, išsaugojo savo tapatumą ir kalbą. Klaipėdos kraštas neatsitiktinai buvo lietuvių kalbos ir kultūros židinys, kurio žymiausi atstovai M. Mažvydas, M. Jankus, Vydūnas ir kt. Tad noras suvienyti Mažąją ir Didžiąją Lietuvą buvo organiškas. 1923-ųjų metų įvykių dalyviai buvo patriotiškai nusiteikę ir suvokiantys vyksmo svarbą. Žaidime „Klaipėda. 1923“ istorinis pasakojimas pateikiamas papildant jį įvairiomis užduotimis, autentiškų dokumentų kopijomis, svarbių istorinių asmenų biografijomis, istorinėmis fotografijomis iš Mažosios Lietuvos istorijos ir kitų muziejų rinkinių.
Mobilioji aplikacija pirmiausia skiriama 9–12 klasių moksleiviams, kurie ugdymo programoje nagrinėja su šiuo istoriniu įvykiu susijusias temas, tačiau jame išbandyti jėgas gali ir visi besidomintys savo krašto istorija.
Žaidimą galima žaisti internete adresu: www.klaipeda1923.mlimuziejus.lt
Taip pat parsisiųsti į telefoną iš Google Play ir App Store. Žaidžiant mobiliojoje aplikacijoje nebūtina internetinė prieiga.
Projektą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė
Video pamokų ciklai
1. Tiesioginių vaizdo transliacijų-pamokų ciklas, skirtas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams
Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Nacionalinė švietimo agentūra pradeda tiesioginių vaizdo pamokų ciklą vyresniųjų klasių mokiniams ir mokytojams. Transliacijų ciklą sudarys istorijos ir pilietinio ugdymo pamokos. Pamokas ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė, dr. Jurgita Verbickienė.
1. Pirma pamoka-transliacija tema „Vilniaus Gaonas: kas Jis? Ir kodėl apie Jį turėčiau žinoti?“.
2. Antra-trečia pamoka-transliacija tema „700 metų Lietuvos žydų istorija per dvi pamokas. Iššūkis įmanomas“.
2. Pamokų ciklas, skirtas UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metams (2020 spalis)
Pirmoji, įvadinė pamoka-transliacija tema „Lietuvos pasaulio paveldo vertybės – sau ir pasauliui“. Pamoką vedė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė. Lietuvos pasaulio paveldo vertybės - sau ir pasauliui (pdf)
Antroji pamoka (pamokos (planas.pdf), tema „Struvės geodezinis lankas“. Pamoką vedė matavimų inžinerijos technologijų mokslų daktaras Saulius Urbanas, Struvės geodezinio lanko ekspertas.
3. Tiesioginių vaizdo transliacijų-pamokų ciklas „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių" skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui
Lietuvai minint 100-ąsias valstybės atkūrimo metines, „Mokytojo TV“ parengė tiesioginių vaizdo transliacijų-pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kurias vedė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ar politikos veikėjai. Pamokų ciklą sudarė istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos, menų pamokos vyresnių klasių mokiniams ir mokytojams, kuriose buvo aptarti svarbiausi Lietuvos 100-čio įvykiai, asmenybės, pilietinės drąsos pavyzdžiai, pokyčiai, lėmę mūsų valstybės raidą, literatūrą, kultūrą ir kt.
1 įvadinė pamoka. „Tauta be valstybės: lietuvių politinės minties kelias į Vasario 16-ąją“. Pamoką vedė dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas (2018 m. vasaris).
2 pamoka. „Kokie namų darbai mums buvo užduoti prieš 100 metų?“ .Pamoką vedė dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius (2018 m. kovas).
3 pamoka. „Modernėjimo ženklai mūsų senelių ir prosenelių Lietuvoje“. Pamoką vedė dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius (2018 m. kovas).
4 pamoka. Lietuva okupacijos išvakarėse, Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (Lietuvos nepriklausomybės sutemos 1938–1940 metais) I dalis. Pamoką vedė dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas (2018 m. balandis).
5 pamoka. Lietuva okupacijos išvakarėse, Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (Lietuvos okupacija ir aneksija 1940 metais) II dalis. Pamoką vedė dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas (2018 m. balandis).
6 pamoka. Lietuva okupacijos išvakarėse, Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (Birželio sukilimas, Lietuvos žydų tragedija ir sovietų įvykdytos masinės represijos), III dalis. Pamoką vedė dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas (2018 m. balandis).
7 pamoka. Lietuva okupacijos išvakarėse, Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (Lietuvos gyventojų padėtis pokariu: rezistencija, trėmimai, emigracija, išeivija), IV dalis. Pamoką vedė dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas (2018 m. gegužė).
8 pamoka. A. Ramanauskas-Vanagas – vieno rezistento istorija. Pamoką vedė dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės bei politinis veikėjas (2018 m. spalis).
9 pamoka. „Ar sovietmečiu gyventi buvo nuobodu?“ . Pamoką vedė dr. Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros lektorius (2018 m. lapkritis).
10 pamoka. Sukilimas be šautuvų. Susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu.
Klausimus ir siūlymus pamokų temoms galite teikti Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkei Nijolei Selvestravičiūtei-Grybovienei el. paštu nijole.gryboviene@nsa.smm.lt, tel. 865818036.
4. Tiesioginių vaizdo transliacijų ciklas „Lietuvos istorijos CV (curriculum vitae) – ką turėtų žinoti ir akcentuoti istorijos mokytojai“.
Transliacijų tikslas – pristatyti Lietuvos universitetų mokslininkų parengtą „Lietuvos istorijos CV“ ir jų susitarimus dėl probleminių Lietuvos istorijos klausimų. Tiesioginių transliacijų metu žinomi mokslininkai aptarinėja konkrečius istorinius laikotarpius ir jų probleminius klausimus. Per transliaciją galima tiesiogiai užduoti klausimus, pateikti savo nuomonę.
Įvadinė transliacija. I dalis „Lietuvos istorijos CV (curriculum vitae) – ką turėtų žinoti ir akcentuoti istorijos mokytojai“ . Dalyviai: prof. dr. Valdas Rakutis, istorikas Karolis Zikaras (2017 m.)
II dalis „Lietuvos istorijos probleminiai klausimai iki Liublino unijos“ . Dalyviai: prof. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas; dr. Aleksiejus Luchtanas, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentas; istorikas Karolis Zikaras (2017 m.)
III dalis „Lietuvos istorija nuo Liublino unijos iki XVIII a. pabaigos“. Dalyviai: dr. Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius; prof. doc. dr. Valdas Rakutis, Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas; istorikas Karolis Zikaras (2017 m.)
IV dalis „Lietuvos valstybė pasaulio pokyčių aplinkoje XIX–XX a. pr.“. Dalyviai: dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos instituto direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas; istorikas Karolis Zikaras (2017 m.)
V dalis „Tarpukario Lietuva ir partizaninis karas“. Dalyviai: dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius; dr. Vytautas Jokubauskas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas; istorikas Karolis Zikaras (2018 m.)
VI dalis „Lietuva Sovietų Sąjungoje ir nepriklausomybės atkūrimas“. Dalyviai: prof. dr. Vygantas Vareikis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas; istorikas Karolis Zikaras (2018 m.)
Pagal "Lietuvos istorijos CV" parengtos užduotys
5. Tiesioginių vaizdo transliacijų-pamokų ciklas, skirtas 500-osioms Reformacijos metinėms
Minint 500-ąsias Reformacijos metines, per „Mokytojo TV“ įvyko istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros tiesioginių vaizdo transliacijų-pamokų ciklas 8–12 klasių mokiniams. Pamokas vedė žinomi šalies mokslininkai.
Pamokų ciklo metu mokslininkai:
- Prieš kiekvieną transliaciją rengė medžiagą mokiniams, padėsiančią pasiruošti transliacijai (atrinkti šaltiniai, užduotys, straipsniai, kūriniai, vaizdo įrašai ir pan.).
- Per transliaciją pateikė atsakymus į mokinių užduotus klausimus.
- Pamokos pabaigoje pateikė aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti skirtų užduočių.
1 pamoka „Reformacija Europoje. Judėjimo priežastys, paplitimas ir istorinė reikšmė“. Pamoką vedė dr. Deimantas Karvelis, Lietuvos edukologijos universiteto humanitarinio ugdymo fakulteto docentas (2017 m.) .
2 pamoka „Reformacija Lietuvoje. Asmenybės, tekstai ir vertybės“. Pamoką vedė dr. Deimantas Karvelis, Lietuvos edukologijos universiteto humanitarinio ugdymo fakulteto docentas (2017 m.).
3 pamoka „Reformacija ir knyga: Martyno Mažvydo Katekizmas“. Pamoką vedė prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja (2017 m.).
4 pamoka „Istorijos tyrimas ir interpretavimas: Reformacija ir Biblijos vertimai“. Pamoką vedė dr. Gina Kavaliūnaitė Holvoet, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja (2017 m.).
Penkta apibendrinamoji pamoka „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“. Pamoką vedė dr. Deimantas Karvelis, Lietuvos edukologijos universiteto humanitarinio ugdymo fakulteto docentas (2018 m. sausis).
Istorijos vadovėliai 2008-2023 m.
Aktuali informacija apie bendrojo ugdymo dalyko vadovėlius skelbiama Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje.
„Skaitmeninė mokymo priemonė kuriama laikantis pagrindinio ugdymo istorijos bendrosios programos ir vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos reikalavimų.
Šioje skaitmeninėje mokymo priemonėje didelis dėmesys skiriamas Lietuvos istorijos pavyzdžiams, šaltiniams, aprašymams, iliustracijoms. Jie didina istorijos, kaip mokomojo dalyko, patrauklumą ir suteikia didesnę pedagoginę vertę. Skirta 9- 12 klasių mokiniams.
Filmai
Kino kelionė ,,RADVILIADA” – tai naujas lietuviškas filmas, kuriame susitinka dabartis ir viduramžių didikų Lietuva. Europai itin svarbūs, tačiau ne kiekvienam šiuolaikiniam lietuviui žinomi istoriniai faktai pateikti vaidybiniuose epizoduose apie Radvilos Juodojo Reformacijos steigimą LDK bei net dvejus metus trukusią piligriminę Radvilos Našlaitėlio kelionę į Jeruzalę.
Skyrelį tvarko Nijolė Grybovienė Informacija atnaujinta 2023-10-26.