2021-05-31
Gegužės 21 d. Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje vyko šalies vakarų krašto mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, susitikimas (įrašo nuoroda https://youtu.be/C6PrEoUwwR8). Apie susitikimą skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/simono-daukanto-progimnazijos-sekmes-istorijos/
2021-04-23
Patyriminis, integruotas ugdymas - natūralus procesas, bet ar taikomas daugelyje Lietuvos mokyklų?
Ilgainiui tęsiantis nuotoliniam ugdymui Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos pradinių klasių mokytojai planuodami ugdymo turinį džiaugiasi, kad jau 5 metai iš eilės rengia integruotus metinius teminius planus. Kodėl džiaugiasi ir ką tai duoda?
Pirmiausia mokytojų planuose natūraliai dėliojasi integraciniai dalykų ryšiai, mokytojas mato kiek laiko sutaupoma planavimui ir kiek laiko lieka individualiam mokinio konsultavimui. Tuo tarpu mokomoji medžiaga mokiniui tampa prasminga, vertinga, kai jis ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems; tyrinėja aplinką, kaupia išsamius duomenis, idėjas, faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina.
Mokiniai mokytojo padedami jau pirmoje klasėje identifikuoja problemas, ieško jų sprendimų; formuluoja hipotezes, tikrina jų pagrįstumą; daro sprendimus ir juos koreguoja atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes; aiškina, pristato savo darbo rezultatus; vertina užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo sėkmingumą ir t. t. Siekiame, kad ir mokiniai išmoktų, gebėtų suintegruoti dalykų žinias, susiejant teorines ir praktines, jų pačių patikrintas hipotezes.
Taigi integracijos ir patirtinio ugdymo tikslai gimnazijoje yra tokie: subalansuoti mokymosi krūvius, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, apibrėžti ir ugdyti mokinių kompetencijas, įtraukti mokinį į aktyvų mokymąsi, integruojant ugdymo turinį priartinti jį prie gyvenimiškos aplinkos, atsižvelgti į skirtingus mokinių poreikius ir galias, numatyti integravimo ir patyrimines galimybes.
Nuo 2020 m. spalio mėnesio dalyvaudami projekte „Kokybės krepšelis“ parengėme veiklos tobulinimo planą, išskyrėme prioritetus galvodami apie ugdymo turinio realizavimo(-si) praktinę dalį, kurie mokinių įgūdžiai bus svarbiausi ateityje, kurios bazinės žinios privalomos „čia ir dabar“. Nuolat peržiūrime ir mokinių vertinimą, įsivertinimą. O vertinti reikia ne iškaltas žinias, bet kaip išmokome jas pritaikyti skirtinguose kontekstuose, todėl veiklas, mokymosi ir išmokimo procesus dėlioti taip, kad mokiniai jas galėtų taikyti savo realiame gyvenime. Nuolat akcentuoti, kur žinias, įgūdžius ir susiformavusį požiūrį realizuoti: artimoje aplinkoje, namuose, sode, miške, muziejuose, banke, vaistinėse ir mokyklos ar namuose įgyvendinamame projekte ir t. t. Manome, šis patirtinis – integruotas modelis padės gerinti mūsų pradinių klasių ir 5–10 klasių mokinių įvairių mokomųjų dalykų, o ypač gimtosios kalbos, gamtamokslinių, tiksliųjų mokslų, sveikos gyvensenos gebėjimus ir socialines emocines kompetencijas.
Balandžio 13 d. vykusioje respublikinėje konferencijoje „Patyriminio ugdymo patirtys ir atradimai nuotoliniu būdu“ dalinomės patirtimi, kaip pradinių klasių mokytojai vesdami patyriminio ugdymo pamokas akcentuoja ne tik įgyjamas žinias, bet ir įgūdžius (kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas ir kt.) bei požiūrio formavimą (pagarba kitam, pozityvus požiūris į pokyčius, dėmesys, augimas, tobulėjimas ir prasmė kt.). Mes visi dirbame, mokome alfa kartos vaikus, kurie gimę po 2010 metų. Kokie jie?
Šios kartos vaikai:
- Nekantrūs.
- Reikalaujantys pagarbos sau ir siekiantys būti visur geriausi.
- Mažiau bendraujantys tiesiogiai.
- Technologiškai raštingi, žaidžiantys su elektroniniais žaislais ir išmaniais įrenginiais, pastoviai veiksme.
- Turi prieigą prie daugiau informacijos nei bet kuri kita karta iki šiol.
- Bendravimas socialiniuose tinkluose jiems svarbesnis už „gyvą“ bendravimą.
- Vienišiai.
- Emociškai jautresni ir uždaresni.
- Mokytojas jiems reikalingas kaip pagalbininkas ir kt.
Kadangi visi pradinių klasių ir dalykinės sistemos mokytojai yra išklausę „Mąstymo žemėlapių“, „Atvirkščios pamokos“ taikymo metodiką ugdymo procese, tai jau nuo pradinio ugdymo yra dėliojami mąstymo mokyklos akcentai: pakeisti dėmesio centrą nuo KO mokome į KAIP mokome, įtvirtinti MĄSTYMĄ mokymo(si) procese, padėti mokiniams išmokti MĄSTYMO IR ELGESIO STARTEGIJŲ, KURIOS PADĖTŲ MOKYTIS. Pradinių klasių mokytojai akcentavo, kad stengiasi su vaikais pasaulį pažinti per tyrinėjimus, aktyvias veiklas, kurios skatina mąstymą, kūrybiškumą, asmenybės atsiskleidimą, savirealizaciją, norą ne tik suprasti, bet ir padėti, patarti, kad ir per nuotolį.
Patirtinio mokymo(si) procese keičiasi ir mokytojo funkcijos: gerokai daugiau dėmesio turime skirti patirties analizei, mąstymui, aptarimui, įvairių ypatumų išryškinimui ir kt., tam, kad taptų patirtinio mokymo(si) veiksniu, mokytojas turi tapti mokymosi pagalbininku, iš patirties ir per patirtį besimokančiojo pavyzdžiu, turi turėti teigiamas nuostatas patirtinio mokymo(si) atžvilgiu, pats tapęs savo veiklą ir patirtį reflektuojančiu ugdymo(si) proceso dalyviu.
Išvada: patyriminis ugdymas akcentuoja ne žinias, o patirtį. Kuo daugiau patirties, tuo geresni įgūdžiai. Tai edukacijos forma, apjungianti mokslą, technologijas, menus, matematiką, tai mokymasis veikloje ir realioje integracijoje. Žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas, todėl vaikai geriau įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį, atpažįsta ir įvardija savo jausmus, emocijas ir drąsiai apibūdina sėkmes ir nesėkmes bei drauge su mokytoju ieško naujų galimybių individualiam tobulėjimui bet kuriame dalyke.
Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė
2021-04-20
GERIAUSIAS BŪDAS IŠLAIKYTI DRAUGYSTĘ - DALYTIS MINTIMIS APIE SAVO DARBUS. Žmones labiausiai suartina veikla.
Taigi... Diena veja dieną, įvykiai įvykius. Ir štai 2021 m. balandis. 15 dieną įvyko ketvirtasis projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo sklaidos renginys su projekto dalyviais iš pajūrio, pamario krašto bei Žemaitijos. Bendri Vakarų Lietuvos krašto mokyklų renginiai kuruojančio metodininko Gražvydo Kazakevičius dėka jau tapo tradicija. Šių mokyklų atstovai kas mėnesį susitinka pasidalyti „Kokybės krepšelio“ projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti aktualia tema. Klausydamiesi VKC mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ atliekamos dainos dalyviai iš 31 Vakarų regiono įstaigos virtualiai suskrido į Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją.
Apie 130 dalyvių iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros pasveikino Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė. „Kaip padėti sau? Mano kelias į save ir į kūrybą“– šia tema mintimis, išgyvenimais dalijosi veiviržėniškė režisierė Audra Lenkauskienė. Ją kalbino lietuvių k. ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė. Technologijų mokytojos Inetos Ruškės dėka virtualiai pakeliavime po gimnaziją ir jos skyrius. Gimnazijos istoriją pristatė muziejininkė Valdonija Karaliūnienė, atnaujintą skaityklą aprodė bibliotekininkė Lina Laucevičienė. Pavaduotojas ugdymui Karolis Pugačiauskas džiaugėsi iš projekto lėšų įkurta gamtos mokslų laboratorine klase bei kita įranga. Direktorė Laima Navickienė pristatė keturis gimnazijos skyrius. Pavaduotoja ugdymui Jurgita Rudienė pakvietė pailsėti pačių mokytojų pagražintame mokytojų poilsio kambaryje bei gyrė neformalių būrelių veiklą, padėkojo už gimnazijos vardo garsinimą. Taip pat pavaduotoja kartu su pradinių klasių mokytoja Loreta Toleikienė ir klasių vadovų metodinės grupės pirmininke Lina Stulpiniene skaitė pranešimą visiems aktualia tema „Vaikų individualūs pasiekimai (VIP)“. Direktorės raginamos savo patirtimis pasidalijo ir kitos įstaigos.
Esame dėkingi ne tik savo gimnazijos mokytojams, bet ir visiems kitiems kolegoms, kurie stengėsi, nuoširdžiai dirbo, kad šis gražus susitikimas įvyktų. Kartu mes galime daug. Jau laukiame kito susitikimo Kretingoje.
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-04-15 d. Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia
https://www.youtube.com/watch?v=X2ugc155KWA&t=1134s (00:03:00 Skrendame į Veiviržėnus, 1:15:00 Virtuali kelionė po gimnaziją)
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos projekto „Kokybės krepšelio“ komanda
2021-03-12
2021-03-10 įvyko nuotolinis susitikimas su projekto „Kokybės krepšelis“ mokyklų – Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos ir Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktoriais ir direktorių pavaduotojais, koordinuojančiais minėtą projektą. Daugiau informacijos rasite čia >>>.
2021-03-12
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-01-02 d. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia >>>.
2021-03-09
2021 m. kovo 4 d. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje įvyko trečiasis projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo sklaidos renginys.
Projekte dalyvauja 150 Lietuvos mokyklų, Vakarų regione – 31 mokykla. Šių mokyklų atstovai kas porą menėsių susitinka pasidalyti Kokybės krepšelio projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti apie šių dienų švietimo aktualijas. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios tokių projekto įgyvendinimo sklaidos renginių įvyko jau trys. Trečiasis renginys kaip jau paskutiniuoju laiku tapo įprasta vyko nuotoliniu būdu - susitikime dalyvavo 133 asmenys iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros.
Nors projekto „Kokybės krepšelis“ sklaidos susitikimai nukreipti į projekto veiklas, bet kaskart susitikimą stengiamasi pradėti susitikimu su žinomu visuomenės atstovu. Šį kartą susitikti ir padiskutuoti su pedagogine bendruomene apie švietimą, jo kokybę bei savo įžvalgomis maloniai sutiko pasidalyti aktorius, „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius Valentinas Masalskis.
Po kiek provokuojančio pokalbio Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės komanda (direktorė, dierekoriaus pavaduotoja ugdymui, 3 mokytojos ir socialinės pedagogė) pristatė veiklos kokybės plano parengimo turinio priežastis ir pasirinktų veiklų (priemonių) tikslingumą. Be to, pasidalino jau 5 mėnesius įgyvendinamų veiklų sėkmėmis ir kylančiais sunkumais, nes daugelis veiklų yra skirtos socialinės emocinės aplinkos stiprinimui ir mokymosi poreikius atitinkančio ugdymosi turinio kūrimui bei tikslingam mokytojų profesiniam kompetencijų tobulimui pagalbos mokiniui srityje, o planuotas veiklas tenka įgyvendinti plano rengimo metu nenumatytomis pandemijos sąlygomis.
Dauguma progimnazijos užsibrėžtų uždavinių reikalauja tiesioginio mokytojo ir mokinio socialinio kontakto, kad veiklų rezultatas būtų efektyvesnis. Dėl to bendruomenei tenka ieškoti įvairių ir naujų darbo formų, kad veiklos, planuotos įgyvendinti tradiciniu – tiesioginiu būdų, dabar įgyvendinamos nuotoliniu būdu duotų kuo didesnį ir artimesnį siektam tikslui rezultatą. Nepasaint šių iškylančių kliūčių, įgyvendinant suplanuotus procesus, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės atstovų pasidžiaugta, kad veiklų prasmę mato ir supranta dauguma bendruomenės narių ir tikimasi, kad ilgai diskutuoti ir priimti sprendimai taps realūs ir išsikeltas tikslas po dvejų metų veiklų įgyvendinimo bus pasiektas.
Likęs susitikimo laikas buvo skirtas aptarti įsivertinimo procesams ir projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų sėkmingumo ir prasmingumo „pasimatavimui“ po pirmųjų įgyvendinimo metų. Anot dalies sutikimo dalyvių, suvokiant, kad mokinių pasiekimų pokyčių matavimas po 9 mėnesių veiklos, t. y. pasibaigus pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams, ir dar mokymui vykstant nuotoliniu būdu, kai dalies suplanuotų veiklų negalima įgyvendinti tinkamai, nėra prasmingas. Vis dėlto tarpinė ataskaita pagal kokybinius, plane nusimatytus rodiklius, būtina.
Šiame pokalbio kontekste susirinkę ugdymo įstaigų atstovai padiskutavo ne tik apie projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų įsivertinimo prasmę, bet ir apskritai įsivertinimo, kaip įstaigos veiklos kokybės vertinimo proceso, prasmingumą - Pažangos ataskaitą.
Pats įsivertinimas – profesionalus profesionalų pokalbis apie esamą situaciją ugdymo įstaigoje, t. y. atviras pokalbis – akademinis sąžiningumas, prasmingas, tačiau ugdymo įstaigų atstovų nuomonė apie Pažangos ataskaitą daugiau buvo neigiama ir daug prasmingumo šioje ataskaitoje nebuvo įžvelgta. Tik apibendrinant diskusiją prieita prie bendros nuomonės, kad įsivertinimas ugdymo įstaigoje būtinas ir jis turėtų atitikti esminius 3 kriterijus:
- Įsivertinimas – planavimo ciklo dalis.
- Rezultatai – svarbiausia (sieti su GEROSIOS MOKYKLOS KONCEPCIJA).
- Mokyklos santykis su savininku (savininko ir mokyklos susitarimas dėl tobulintinų dalykų).
Susitikimas baigtas sutariant kito susitiko laiką ir vietą. Jis vyks 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-03-04 d. Plungės akad. A. Jucio progimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia >>>
Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos informacija
2021-02-01
Projekto „Kokybės krepšelis“ dalyvių virtualus susitikimas Mosėdžio gimnazijoje
Š. m. sausio 28 d. Mosėdžio gimnazija organizavo Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšels“, nuotolinį susitikimą, kurio tikslas - pasidalinti projekto veiklų įgyvendinimo sėkmėmis ir aptarti kylančias problemas. Renginyje dalyvavo 30 mokyklų ir jas kuruojantys Švietimo skyrių bei savivaldybių atstovai. Mokyklų susitikimą įžanginiu žodžiu pradėjo Gražvydas Kazakevičius, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ 1.1. ir 1.3. veiklų metodininkas, kuruojantis Vakarų Lietuvos krašto mokyklas, dalyvaujančias šiame projekte. Mosėdžio gimnazija pradėjo kurti šių susitikimų tradiciją - kiekvieno susitikimo metu pakviesti žinomą visuomenės atstovą, padėsiantį susitikimo dalyviams padiskutuoti apie šių dienų žmogaus ugdymo aktualijas. Šį kartą tai buvo Lietuvos kunigas, vyriausiasis policijos kapelionas Algirdas Toliatas, kuris mokytojams siūlė daryti pozityvius pokyčius savo dvasioje, linkėjo neperdegti ir kartais gebėti pasakyti „ne“. Baigdamas kalbą kunigas kvietė visada būti pasiruošusiais, kai gyvenimas mus pakvies savo iššūkiams.
Po dvasingo pokalbio Mosėdžio gimnazija, kaip šio susitikimo organizatorė, pristatė, ką gimnazijos bendruomenė spėjo nuveikti nuo projekto pradžios. Mūsų gimnazijoje projekto veiklos nėra atsiejamos nuo kasdieninių gimnazijos siekių ir veiklų, viskas natūraliai persipina, vienos kitas papildo siekiant vaiko sėkmės. Pagrindiniu šio projekto veiklų įgyvendinimo tikslu pasirinkta užtikrinti kiekvieno mokinio matematikos pasiekimų ir pažangos augimą pagrindiniame ir pradiniame ugdyme. Kryptingai siekti šio tikslo padeda išsikelti uždaviniai – sukurti veiksmingas pagalbos mokiniui sąlygas 1–10 klasėse ir sudaryti tarpdalykinių integracinių ryšių matricą, padedančią pagerinti matematikos įgūdžius. Projekte dirba trys ketvirtadaliai visų gimnazijos pedagogų, kas du mėnesius su mokytojais aptariama, kaip jiems sekasi, kokių naujų idėjų atsiranda ir kaip jos įgyvendinamos. Jau įsitikinome horizontaliųjų konsultacijų, kai pamokoje dirba du mokytojai, veiksmingumu. Matome šios veiklos pridedamąją vertę, kai du mokytojai dirbdami klasėse, turinčiose 26 - 30 mokinių su skirtingais gebėjimais ir motyvacija, suteikia žymiai daugiau pagalbos ir konsultacijų. Sėkmingai vyksta ir individualios matematikos konsultacijos grupėmis 8-10 klasėse. Projekto lėšos skiriamos tiksliniam mokytojų kvalifikacijos programų finansavimui. Taikome praktiką, kai patys mokiniai taip pat teikia pagalbą vieni kitiems: vyresnieji padeda jaunesniems, bendraklasiai pagelbėja vieni kitiems.
Krepšelio idėją - padėti kiekvienam vaikui pagerinti jo pasiekimus, mums padeda plėtoti Lietuvių išeivijos paramos fondas „Saulutė“. Šiais metais fondas skyrė gimnazijai paramą, kurio lėšomis įrengsime „Ypatingą klasę ypatingiems vaikams“. Čia sulauks pagalbos ne tik turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir hiperaktyvūs, ateinantys iš nerimastingos socialinės aplinkos vaikai.
Rengiamės projektinių darbų konferencijai, kurios metu aštuntokai pristatys pasirinkto dalyko ir matematikos, informacinių technologijų integruotus darbus. Jau vyksta konsultacijos su darbo vadovais, parengtos projekto metodinės rekomendacijos, pasirinktos darbų temos, išsikeltos problemos, vyksta medžiagos rinkimas. Matematinių gebėjimų stiprinimui ugdymo procese skatiname integraciją tarp šešių mokomųjų dalykų, kad dėstydami savąjį dalyką ir taikydami matematikos žinias mokytojai naudotų vienodas sąvokas, vienodus būdus ir pan. Matematikos mokytojai tikslingai kiekvieną savaitę arba dukart per mėnesį organizuoja praktines – kūrybines dirbtuves, per pamokas spręsdami praktinio pobūdžio užduotis.
Mosėdžio gimnazija taip pat modernizuoja informacinių ir komunikacinių technologijų bazę bei ruošiasi kurti naujas edukacines erdves. „Kokybės krepšelio“ lėšos suteikė galimybę įsirengti hibridinę klasę, kurioje gali mokytis kartu ir klasėje, ir namuose esantys mokiniai. Pedagogai galės pamoką įrašyti ir nusiųsti mokiniu, jei jis dėl ligos ar kitų priežasčių neturės galimybių dalyvauti pamokoje.
Džiaugiamės, kad greta kitų suplanuotų veiklų turėsime ir naujas neformaliojo švietimo galimybes, kurios ugdys ir bendrąsias mokinių kompetencijas. Jei nesutrukdys pandemija, yra planuojamos net aštuonios tokios edukacijos 1 -10 kl. mokiniams.
Apibendrindami galime tik pasidžiaugti, kad „Kokybės krepšelis“ tokio nediduko šalies miestelio, kaip Mosėdis, gimnazijos vaikams suteikia puikių galimybių kurti, tobulėti, išbandyti ir patirti. Ir, kas labai svarbu, nejausti atskirties.
Po Mosėdžio gimnazijos direktorės A. Šverienės pranešimo Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų metodininkas G. Kazakevičius aptarė ir apibendrino pristatytas veiklas. Projekto kuratorius pasidžiaugė, kad mūsų gimnazijos veiklos tobulinimo planas, parengtas projekto metu, gražiai koreliuoja su gimnazijos metų veiklos plano tikslais bei veiklomis, todėl tikėtina didesnė sėkmė siekiant numatytų rezultatų.
Likęs susitikimo laikas buvo skirtas renginyje dalyvaujančių Vakarų Lietuvos krašto mokyklų klausimams ir diskusijom. Prieita išvados, kad kiekvienos mokyklos patirtis savita bei vertinga, tad tikslingai ji bus dedama į „kaupiamąjį patirčių banką“. Susitikimas baigtas sutariant kito susitikimo laiką ir vietą. Jis turėtų vykti Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje.
Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos informacija
2020-11-28
Vakarų Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, susitikimas Kintuose
Projekto „Kokybės krepšelis“ pirmasis tarpinis susitikimas pradėjus įgyvendinti veiklas vyko 2020-11-26 Kintuose virtualiu būdu. Susitikimus organizuoja ir veda Gražvydas Kazakevičius, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ 1.1. ir 1.3. veiklos metodininkas, kuruojantis Vakarų Lietuvos krašto mokyklas, dalyvaujančias projekte. Susitikimai vyksta kas du-tris mėnesius mokyklose, kurios prisiima iššūkį pasikviesti 15- 30 mokyklų atstovų savo organizacijoje ir pasirūpinti visais su tuo kylančiais organizaciniais klausimais. Buvo susitarta, kad 2020-11-26 Kintuose susitiks 15 mokyklų atstovai iš Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės miestų ir rajonų, o 2020-11-27 Plungėje susitiks 16 mokyklų atstovai iš Kelmės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Rietavo miestų ir rajonų. Susitikimams Šilutės r. Kintų pagrindinė mokykla ir Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija turėjo atlikti „namų darbus“ (tema „Edukacinės erdvės“), kurių pagrindu turėjo vykti kūrybinės dirbtuvės, dirbama priimančių mokyklų labui. Tačiau šie susitikimai tiesioginiu būdu negalėjo įvykti dėl karantino ir Kintai prisiėmė iššūkį organizuoti visiems susitikimą Kintuose virtualiu būdu Google Meet pagalba (tokios organizacinės patirties neturėjome - pirmas kartas!).
Susitikime dalyvavo 76 dalyviai iš Vakarų Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“. Kintiškių komanda (R. Grikšas, J. Tamošiūnienė, E. Kelpšienė, A. Gužauskienė) virtualiai pasitiko svečius ir supažindino su mokykla, jai priklausančiais pastatais, edukacinėmis erdvėmis. Taip pat pristatė atliktus „namų darbus“ – pranešimą apie edukacines erdves mokinių akimis (tyrimą atliko L. Valaitė kartu su 2-10 klasių mokiniais). Susitikime kalbėta apie edukacines erdves Geros mokyklos kontekste, darbiniais planų įgyvendinimo aspektais ir kitais aktualiais klausimais. Kitas susitikimas planuojamas sausio mėn. Skuodo r. Mosėdžio gimnazijoje. Smagu, kad „pirmas blynas“ neprisvilo, įgijome patirties, „pasitikrinome“ ir dabar žinome kelių žmonių komandos reikia organizuojant virtualius susitikimus ir jų metu, kad viskas vyktų sklandžiai. Susitikimo organizacinė komanda: 1) kvietimai, prijungimai, medžiagos demonstravimas - Ramūnas Grikšas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui; 2) techniniai sprendimai, taisyklių laikymosi stebėsena, trikdžių šalinimas iki ir susitikimo metu - Vitalijus Šturma, kompiuterių sistemų inžinierius; 3) dalyvių registratorė, pokalbių lauko stebėtoja - Eglė Kelpšienė, psichologo asistentė; 4) pranešėja - Asta Gužauskienė, direktorė; 5) tyrimo pranešimui atlikėja - Lina Valaitė, IT mokytoja; 6) susitikimo visuminės eigos stebėtoja - Jurgita Tamošiūnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Daugiau informacijos rasite čia >>>.
Šilutės r. Kintų pagrindinės mokyklos informacija
Skyrelį tvarko Kristina Rūta Dzeventlauskienė Informacija atnaujinta 2021-05-31.