„Imigracija ir prieglobstis Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita“, dr. Karolio Žibo pristatymas (2016)
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktų visuomenės nuostatų apklausų rezultatai (2010–2015).
„Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Pabėgėliai. Kuo ypatinga dabartinė situacija?“ vaizdo įrašas (2015)
Transliacijoje dalyvavo Renata Kuleš, Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje; Karolis Žibas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas.
„Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Pabėgėlių integracijos sistema ir patirtis Lietuvoje“ vaizdo įrašas (2015)
Transliacijoje dalyvavo Nika Panavė, Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ atstovė; Darius Mockus, Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos direktorius; Gabrielė Motiejūnienė, Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos mokytoja.
„Mokytojo TV" tiesioginės vaizdo transliacijos „Stereotipai apie pabėgėlius. Žiniasklaidos vaidmuo formuojant stereotipus" vaizdo įrašas (2015)
Transliacijoje dalyvavo prof. dr. Egdūnas Račius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėjas; Ovidijus Lukošius, žurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius; dr. Natalja Istomina, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė.
Metų paskaita mokytojams. VDU profesoriaus dr. Egdūno Račiaus paskaitos „Istorijos nesuklastosi? Islamo istorijos ir musulmonų įvaizdžio konstravimas Lietuvos viešojoje erdvėje“, skaitytos Švietimo ir mokslo ministerijoje 2016 m. sausio 7 d., vaizdo įrašas.
Metodinės rekomendacijos, medžiaga
Atmintinė ugdymo įstaigoms, dirbančioms su pabėgėlių vaikais
Atmintinė parengta 2017 m. Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant priemones, skirtas stiprinti mokyklų darbą su kultūrine įvairove. Šio proceso metu mokykloms, kuriose mokosi pabėgėlių vaikai, buvo teikiama konsultacinė pagalba bei mėginama suprasti poreikį, kokios paramos labiausiai reikia, kad tiek pabėgėlių vaikai galėtų sėkmingiau dalyvauti Lietuvos švietimo sistemoje, tiek mokytojai bei tėvai jaustų daugiau pasitenkinimo vaiko mokymosi procesu.
Europos Tarybos Pestalozzi programos ugdytojų bendruomenės narių parengta metodinė medžiaga mokytojams „Kaip mokytojai galėtų sutikti pabėgėlių vaikus mokykloje“ (anglų k.) Čia rasite praktinių pavyzdžių, patarimų, naudingų nuorodų, vaizdo medžiagos.
Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai. Mokymų programos metodologija (rengėjai: dr. Laurynas Biekša, prof. Egdūnas Račius, Ilma Skuodienė, dr. Karolis Žibas, Diversity Development Group)Prieglobstį gavusių užsieniečių paramos integracijai modelis Lietuvoje
Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje, prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė integracija – tai procesas, kai prieglobstį gavusiems užsieniečiams sudaromos tokios pat galimybės išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime kaip ir kitiems visuomenės nariams. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje nusistovėjęs terminas užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvoje, vadinti „pabėgėliais“, čia juos įvardinsime kaip PABĖGĖLIUS. Tačiau visuomenė turėtų žinoti, kad:
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Tyrimai, Lietuvos situacijos apžvalga
"Erasmus+" strateginių partnerysčių projekto "Strateginė partnerystė suaugusių migrantų švietimo srityje: perspektyvos iš Viduržemio ir Baltijos jūrų regionų" intelektinis produktas. Projekto partneris Lietuvoje - VšĮ Diversity Development Group. Pagrindinis šios studijos tikslas – parengti migrantų integracijos politikos ir suaugusiųjų migrantų švietimo priemonių analizę, pateikti išvadas ir rekomendacijas, siekiant, kad suaugusiųjų migrantų švietimo priemonės būtų efektyviai įtraukiamos į bendrąsias švietimo programas ir pagrindinius migrantų integracijos politikos dokumentus.
Europinės patirtys: SIRIUS tinklas
SIRIUS – tai migrantų kilmės vaikų ir jaunuolių švietimo politikos europinis tinklas, kurio paskirtis – skatinti politikos formuotojus, mokslininkus ir praktikus keistis patirtimi ir žiniomis.
SIRIUS domina, kaip praktiškai įgyvendinamos ES politikos nuostatos ir kas vyksta mokyklos lygiu. SIRIUS remiasi UNESCO aiškiai suformuluota nuostata – įtrauktis (ang., inclusion) geriau atspindi šiuolaikinės visuomenės poreikius nei integracija – ne poreikių skirstymas į daugumos ir mažumos, o būtinybė patenkinti kiekvieno besimokančiojo konkrečius poreikius.
Žemiau pateikiamas SIRIUS atsakas į šių dienų didžiausią iššūkį Europai – pabėgėlių priėmimą. Tai tinklo pareiškimo dėl skubaus atsako į pabėgėlių švietimo klausimą neoficialus vertimas.
Migrantų ugdymo galimybės Baltijos šalyse: stipri priklausomybė nuo mokyklų pasirengimo (anglų k.)
SIRIUS tinklo parengta Baltijos regiono - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - migrantų vaikų švietimo situacijos apžvalga ir rekomendacijos galimoms veiksmingoms nacionalinėms strategijoms.
SIRIUS pareiškimas dėl skubaus atsako į pabėgėlių švietimo klausimą
Jokių „naujų mokslo metų“ („atgal į mokyklas“) pabėgėlių vaikų „prarastajai kartai“ Artimuosiuose Rytuose: Europa turi imtis veiksmų
Remiantis Jungtinių Tautų informacija, dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose 13 mln. vaikų neteko teisės į išsilavinimą. Kas antras Sirijos pabėgėlis yra vaikas (iš viso – 2,2 mln.). Nuo konflikto pradžios uždaryta ketvirtadalis Sirijos mokyklų, 52 000 mokytojų neteko darbo. Nepaisant nenutrūkstamų JT agentūrų UNICEF ir UNHCR pastangų, pusė iš 2,2 mln. Sirijos pabėgėlių vaikų 2013–2014 mokslo metais nelankė mokyklos dėl mokymosi pertrūkių, išteklių stokos, trūkstamų dokumentų ir būtinybės padėti šeimai užsidirbti pragyvenimui. Pavyzdžiui, Turkijoje dauguma stovyklose gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų mokosi, tačiau miesto teritorijoje, kur didžioji Sirijos pabėgėlių dalis gyvena negalėdami visapusiškai dalyvauti švietimo sistemoje ar neturėdami pakankamos paramos mokytis turkų kalbos, lankomumas krenta iki 25 proc. Daugiau>>
Skyrelį tvarko NŠA komanda Informacija atnaujinta 2020-04-09.