MOKYKLŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMAS IR TOBULINIMAS

          Srities UGDYMAS(IS) IR MOKINIŲ PATIRTYS temos: 

• Ugdymo(si) planavimas (ugdymo(si) tikslai, ugdymo planai ir tvarkaraščiai, orientavimasis į mokinių poreikius). 

• Vadovavimas mokymuisi (mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas, ugdymo(si) organizavimas).

• Mokymosi patirtys (mokymasis, ugdymas mokyklos gyvenimu).

• Vertinimas ugdant (vertinimas ugdymui, mokinių įsivertinimas).

Pagalba mokiniui

Mokymosi pagalbos teikimas siekiant pasiekimų gerinimo ir bendrųjų ugdymo planų nuostatų įgyvendinimo pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose. Tyrimo ataskaita ir Ekspertų sutelktųjų grupių diskusijų ataskaita

Tyrimo tikslas – atskleisti mokymosi pagalbos teikimo ypatumus, siekiant pasiekimų gerinimo ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatų įgyvendinimo pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose, pateikti rekomendacijas ir siūlymus bendrųjų ugdymo planų atnaujinimui.

Tyrimas paremtas kiekybine pagrindinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų apklausos duomenimis. Taip pat dėl Bendrųjų ugdymo planų projekto turinio 2019-2020, 2020-2021 mokslo metams rengimo buvo suorganizuotos 2 fokusuotųjų grupių diskusijos su aštuonių švietimo įstaigų vadovų asociacijų, kitų suinteresuotųjų šalių atstovais. Susitikimų metu buvo pateiktos pastabos ir siūlymai dokumento turiniui. 

2018 m. surengtos 6 viešosios konsultacijos „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“ (Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių regionuose). Dalyvavo per 500 mokyklų direktorių pavaduotojų, direktorių ir švietimo padalinių specialistų. Mokyklų atstovai, savivaldybių administracijų atstovai pasidalino patirtimi dėl mokymosi pagalbos teikimo pasiteisinančių priemonių, išklausė tyrimo pirmines įžvalgas, teikė siūlymus. Pateikiame šių viešųjų konsultacijų medžiagą:

Iššūkiai ir galimybės teikiant veiksmingą mokymosi pagalbą (pagal Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo tyrimą)

Audronė Šuminienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja (Viešosios konsultacijos „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“, 2018 m.)

Pokyčiai ugdymo turinyje

Loreta Žadeikaitė, ŠMSM (Viešosios konsultacijos „Kaip užtikrinti veiksmingesnę mokymosi pagalbą?“, 2018 m.)

Mokyklų patirčių teikiant mokymosi pagalbą  pristatymai

• Inga Navickienė, Pagalbos skyriaus vedėja, Panevėžio „Vyturio“ progimnazija (pranešimas, 2018 m., Panevėžys)
• Jurgita Vaitiekūnienė,  direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Pasvalio „Vaškų“ gimnazija (pranešimas, 2018 m., Panevėžys)
• Rita Rėkuvienė, Vilniaus Jeruzalės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja (pranešimas, 2018 m., Vilnius)

 R. Rėkuvienės pranešimo vaizdo įrašas

• Jūratė Adrija Šidlauskienė, Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos direktorė (pranešimas, 2018 m., Vilnius)

J. A. Šidlauskienės pranešimo vaizdo įrašas

• Teresė Janulevičienė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pranešimas, 2018 m., Kaunas)
• Aivaras Kunigonis, Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui (pranešimas, 2018 m., Kaunas)
• Arvydas Girdzijauskas, Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius (pranešimas, 2018 m., Klaipėda)

 A. Girdzijausko pranešimo vaizdo įrašas

• Daiva Šulcienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pranešimas, 2018 m., Klaipėda)

 D. Šulcienės pranešimo vaizdo įrašas

• Asta Žukauskienė, Mažeikių M. Račkausko gimnazijos direktorė (pranešimas, 2018 m., Telšiai)

A. Žukauskienės pranešimo vaizdo įrašas

• Sandra Jankauskienė, Plungės Senamiesčio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pranešimas, 2018 m.,Telšiai)

 S. Jankauskienės pranešimo vaizdo įrašas

• Jolita Petkevičienė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotoja (pranešimas 2018 m., Alytus)
• Vyta Šiugždinienė, Alytaus Putinų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, Daiva Sabaliauskienė, gimnazijos direktorė (pranešimas2018 m., Alytus)

V. Šiugždinienės ir D. Sabaliauskienės pranešimo vaizdo įrašas

Savivaldybės indėlis užtikrinant veiksmingesnę mokymosi pagalbą

• Irena Mockuvienė, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (pranešimas, 2018 m., Panevėžys)
• Ona Visockienė, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja (pranešimas, 2018 m., Kaunas)
• Virginija Kazakauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja (pranešimas, 2018 m., Klaipėda)
• Daiva Tranizienė, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja (pranešimas, 2018 m., Telšiai)

D. Tranizienės pranešimo vaizdo įrašas.

• Daiva Pasaravičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyriausioji specialistė (pranešimas, 2018 m., Alytus)

NMPP duomenų panaudojimas siekiant veiksmingesnės  mokymosi pagalbos

• Dr. Pranas Gudynas (pranešimas, 2018 m.)

Būti ypatinga mokykla. Mokyklų gerosios patirties sklaida

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla „XXI a. gebėjimų ugdymas kuriant savitą mokykla“

XXI a. gebėjimų ugdymas — jungiamoji grandis, siejanti Geros mokyklos aspektų įgyvendinimą. Kauno J. ir P. Vileišių mokykloje įgyvendinamos socialinio ir emocinio ugdymo, charakterio ugdymo, globalaus švietimo, į STEAM orientuoto ugdymo bei IKT raštingumo ugdymo programos. Pirmosios trys ugdo mokinių vertybes. Į STEAM orientuotas ugdymas padeda atrasti mokslą kasdienių klausimų kontekste. IKT raštingumas padeda suvokti mokymosi galimybes. Rezultatas — smalsūs, iniciatyvūs, atkaklūs, lankstūs ir sąmoningi mokiniai, gebantys prisiimti atsakomybę ir būti lyderiais.

Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija „Kūryba — asmenybės savikūra“

Butrimonių Anos Krepštul gimnazija — viena iš trylikos Šalčininkų r. gimnazijų, kuriai suteiktas dvasiškai sti­prios ir talentingos asmenybės — Anos Krepštul — vardas. Jos gyvenimo nuostatos buvo grįstos pilietiškomis ir humaniškomis vertybėmis, todėl į tai ypatingai atsižvelgiama gimnazijoje organizuojant neformaliąją meninės krypties veiklą. Įgyvendinant globėjos vardą garsinančius projektus, konkursus, plenerus, užtikrinama Geros mokyklos koncepcija reglamentuojama mokinių saviraiška, kūrybiškumas, gera savijauta mokykloje, geranoriški bendruomenės santykiai, kuriama „klasės be sienų“ vizija.

Kauno Prano Daunio ugdymo centras „Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvėse“

Mūsų ugdymo įstaigoje ugdomi mokiniai, turintys regos ir įvairiapusių raidos (autizmo spektro) sutrikimų. Skiriasi šių vaikų intelekto ir socialinių įgūdžių lygis, kalbos išsivystymas, vaizdinių suvokimas ir gebėjimas adaptuotis. Ugdymosi aplinkų įvairovė leidžia pritaikyti ugdymo turinį kiekvienam mokiniui, skatinti jų asmeninį tobulėjimą. Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvė­se — vienas iš Geros mokyklos koncepcijos realizavimų būdų centre. Pristatome sėkmingiausius darbo su regėjimo negalią ir autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais formaliajame ir neformaliajame ugdyme būdus ir priemones.

KTU inžinerijos licėjus „Kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymas KTU inžinerijos licėjuje“

Dvidešimt pirmojo amžiaus realybė, pakitusios aplinkos įtaka pirmenybę teikia kritinio mąstymo, komplek­sinio veikimo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo plėtrai. Dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkiai reikalauja ugdyti(s) tarpdalykinio raštingumo, kognityvinio lankstumo gebėjimus, kompetencijas ir formuoti(s) tin­kamas asmenybės savybes. Inžinerinis ugdymas (STEAM) tampa vienu iš galimų reakcijos į besikeičiančią pasaulio tvarką būdų, akcentuodamas kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo svarbą. Pristato­mi praktiniai inžinerijos kompetencijos ugdymo aspektai, remiantis lyderiaujančios Lietuvoje inžinerinio ugdymo mokyklos — KTU licėjaus — veiklos modeliu.

Paroda „Mokykla - 2017"