Srities LYDERYSTĖ IR VADYBA temos:
- Veiklos planavimas ir organizavimas (perspektyva ir bendruomenės susitarimai, lyderystė, mokyklos savivalda).
- Mokymasis ir veikimas komandomis (veikimas kartu, bendradarbiavimas su tėvais, mokyklos tinklaveika).
- Asmeninis meistriškumas (kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas).
Savitumo paieškos. Mokyklų gerosios patirties sklaida
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla „XXI a. gebėjimų ugdymas kuriant savitą mokykla“
XXI a. gebėjimų ugdymas — jungiamoji grandis, siejanti Geros mokyklos aspektų įgyvendinimą. Kauno J. ir P. Vileišių mokykloje įgyvendinamos socialinio ir emocinio ugdymo, charakterio ugdymo, globalaus švietimo, į STEAM orientuoto ugdymo bei IKT raštingumo ugdymo programos. Pirmosios trys ugdo mokinių vertybes. Į STEAM orientuotas ugdymas padeda atrasti mokslą kasdienių klausimų kontekste. IKT raštingumas padeda suvokti mokymosi galimybes. Rezultatas — smalsūs, iniciatyvūs, atkaklūs, lankstūs ir sąmoningi mokiniai, gebantys prisiimti atsakomybę ir būti lyderiais.
Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija „Kūryba — asmenybės savikūra“
Butrimonių Anos Krepštul gimnazija — viena iš trylikos Šalčininkų r. gimnazijų, kuriai suteiktas dvasiškai stiprios ir talentingos asmenybės — Anos Krepštul — vardas. Jos gyvenimo nuostatos buvo grįstos pilietiškomis ir humaniškomis vertybėmis, todėl į tai ypatingai atsižvelgiama gimnazijoje organizuojant neformaliąją meninės krypties veiklą. Įgyvendinant globėjos vardą garsinančius projektus, konkursus, plenerus, užtikrinama Geros mokyklos koncepcija reglamentuojama mokinių saviraiška, kūrybiškumas, gera savijauta mokykloje, geranoriški bendruomenės santykiai, kuriama „klasės be sienų“ vizija.
Kauno Prano Daunio ugdymo centras „Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvėse“
Mūsų ugdymo įstaigoje ugdomi mokiniai, turintys regos ir įvairiapusių raidos (autizmo spektro) sutrikimų. Skiriasi šių vaikų intelekto ir socialinių įgūdžių lygis, kalbos išsivystymas, vaizdinių suvokimas ir gebėjimas adaptuotis. Ugdymosi aplinkų įvairovė leidžia pritaikyti ugdymo turinį kiekvienam mokiniui, skatinti jų asmeninį tobulėjimą. Integralios mokymosi veiklos organizavimo patirtis skirtingose edukacinėse erdvėse — vienas iš Geros mokyklos koncepcijos realizavimų būdų centre. Pristatome sėkmingiausius darbo su regėjimo negalią ir autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais formaliajame ir neformaliajame ugdyme būdus ir priemones.
KTU inžinerijos licėjus „Kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymas KTU inžinerijos licėjuje“
Dvidešimt pirmojo amžiaus realybė, pakitusios aplinkos įtaka pirmenybę teikia kritinio mąstymo, kompleksinio veikimo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo plėtrai. Dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkiai reikalauja ugdyti(s) tarpdalykinio raštingumo, kognityvinio lankstumo gebėjimus, kompetencijas ir formuoti(s) tinkamas asmenybės savybes. Inžinerinis ugdymas (STEAM) tampa vienu iš galimų reakcijos į besikeičiančią pasaulio tvarką būdų, akcentuodamas kūrybiškumo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo svarbą. Pristatomi praktiniai inžinerijos kompetencijos ugdymo aspektai, remiantis lyderiaujančios Lietuvoje inžinerinio ugdymo mokyklos — KTU licėjaus — veiklos modeliu.
Savojo PIN kodo beieškant
Prienų r. savivaldybė „Steigėjo parama ir pagalba mokykloms plėtojant atvirą dialogą“
Prienų rajone padedant skatinamoms ir remiamoms mokykloms, kuriamos sąlygos keisti ugdymo procesą jį modernizuojant. Taip sudaromos prielaidos gerinti mokinių pasiekimus. Gerosios praktikos pristatyme parodos dalyviai susipažino su sisteminėmis ir ilgalaikėmis Prienų r. savivaldybės administracijos paramos ir pagalbos mokykloms iniciatyvomis ir rajono švietimo bendruomenės susitarimais, skatinančiais kokybės kultūros kaitą.
Kupiškio r. savivaldybė „Gera mokykla: Kupiškio rajono savivaldybės atvejis“
Geros mokyklos koncepcija įkvėpė Kupiškio rajono savivaldybėje organizuoti konkursą „,Gera mokykla 2016“. Gera mokykla — kokia ji? Ar tai prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla? Parodos dalyviams pristatėme savivaldybės konkurso „Gera mokykla 2016” nuostatų rengimo, organizavimo ir dalyvių paraiškų vertinimo patirtį. Pasidalinome įžvalgomis apie konkurso naudą ir pridėtinę vertę, sėkmes ir tobulintinus dalykus.
Tauragės r. savivaldybė „Išaugome, laikas eiti toliau“
Pristatoma Tauragės rajono savivaldybės metodinės veiklos organizavimo modelio kaita ir aptariami keturi klausimai: kas paskatino kalbėtis apie rajono metodinę veiklą, jos veiksmingumą; kaip sekėsi diskutuoti apie rajone veikiantį metodinės veiklos organizavimo modelį ir galimybes jį tobulinti; koks metodinės veiklos organizavimo modelis rajone buvo pasirinktas; kaip sekasi žengti pirmuosius žingsnius, taikant naująjį Tauragės rajono metodinės veiklos organizavimo modelį.
Kauno „Nemuno“ mokykla-daugiafunkcis centras „Metodinės veiklos organizavimas, pasitelkiant tikslingai suburtas ugdymo tobulinimo komandas“
Mokykloje pritaikėme ES projekto „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)” patirtį. Norime pasidalyti, kad mokykloje, kurioje nedaug mokinių ir klasių komplektų, metodinės veiklos organizavimas, pasitelkiant ugdymo tobulinimo komandas, gali būti veiksmingas. Ugdymo komanda — tai nedidelė veikli mokytojų grupė, suburta savanoriškumo ir „gerų akių” principu, kurios veikla orientuota į mokyklos veiklos tobulinimo sritis. Kaip tai vyksta? Mokytojai pasirenka administracijos pasiūlytas 3—5 ugdymo komandas, kuriose turi daugiausia patirties arba norėtų patobulinti savo kompetenciją. Ugdymo komanda yra daug lankstesnė, didina pasitenkinimą darbu ir motyvuoja, teikia grįžtamąjį ryšį metodinei grupei, palengvina naujų narių integraciją į mokytojų bendruomenę. Tereikia susitarti dėl ugdymo tobulinimo komandų veiklos sistemingumo, apibrėžti metodinių grupių ir ugdymo tobulinimo komandų koreliacinius ryšius, reglamentuoti veiklos planavimą, dėl veiklos veiksmingumo pasikonsultuoti su tai jau išbandžiusia mokykla.
Šiaulių r. savivaldybė „Bendradarbiavimas tobulinant pamokų vadybą“
Atsižvelgiant į Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, kuriose teigiama, kad ugdymo sėkmė priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai planuoti ugdymo procesą pamokoje, taikyti inovatyvius mokymo(si) būdus, mokytis padedantį vertinimą, Švietimo ir sporto skyrius bei mokyklos 2015—2017 metais, įgyvendindami veiklos prioritetus, bendradarbiavo tobulindami mokyklų vadovų ir mokytojų stebėtų pamokų analizavimo ir vertinimo įgūdžius. Sistemingas ir partneriškas darbas pakeitė vadovų ir mokytojų požiūrį į pamokos vadybą, skatino skleisti gerąją darbo patirtį.
Paroda „Mokykla - 2017“
Skyrelį tvarko Lukas Bagdonavičius Informacija atnaujinta 2020-08-25.