Istorija   Geografija   Ekonomika ir verslumas   Pilietiškumo pagrindai   Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba   Geografinės informacinės sistemos   

Dokumentai Metodinė medžiaga Kompetencijų ugdymas Planavimas Vertinimas Mokymo priemonės Egzamino užduotys ir vertinimo instrukcijos
Nuorodos Socialinė-pilietinė veikla Mokytojo biblioteka Medžiaga apie Europos Sąjungą Medžiaga apie antikorupcinį ugdymą Dokumentai (seni) Aktualijos

100 lankytinų kultūros paveldo objektų mokykloms (preliminarus sąrašas). 

Kompetencijų demokratinei kultūrai modelio pristatymas (Salomėja Bitlieriūtė). Europos Taryba parengė naują konceptualų kompetencijų modelį, kurių reikia piliečiams plėtojant demokratinę kultūrą drauge su kitais, gyvenant kultūrinėje įvairovėje. Šis modelis apibendrina visus ankstesnius modelius ir sukuria naujus ryšius tarp esamų ir naujo modelio. Europos Taryba pripažįsta, kad demokratija negali egzistuoti be demokratinės valdžios institucijų ir įstatymų, taip pat, kaip ir pastarieji, gali veikti tik demokratinės kultūros sąlygomis, kuri suprantama kaip demokratijos vertybės, požiūriai, praktikos, žinios, todėl siūlo labiau orientuotis į demokratinės kultūros ugdymą.

 „Migracijos, prieglobsčio ir integracijos samprata: sociologinis ir politologinis požiūriai“, dr.Karolio Žibo pranešimas (2016 m. vasario 12 d.)

PILIETINIO UGDYMO EFEKTYVINIMAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE. Geriausios tarptautinės praktikos ir jų pritaikymo galimybės Lietuvoje. Plačiau 2016-02-04

Pilietinis ugdymas Europoje. Ataskaitoje pateikiama informacija apie 31 „Eurydice“ tinklo šalį (ES valstybes nares, Islandiją, Norvegiją, Kroatiją ir Turkiją) ir akcentuojama akivaizdi padaryta pažanga nuo paskutinio „Eurydice“ tyrimo šia tema, paskelbto 2005 m. Vertinimo metai – 2010–2011 m.

 Pilietiškumo samprata ir piliečių ugdymas demokratinėje visuomenėje. Mokslinio–praktinio seminaro, įvykusio 2002 m. gegužės 24 d., medžiaga. Plačiau 

Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė Lyginamoji pilietiškumo sampratos analizė, 2012 m.

Pilietinio ugdymo įgyvendinimo politika: tikslai, priemonės, rezultatai, Švietimo problemos analizė, 2013, gegužė Nr. 3 (89)

Antikorupcinis ugdymas

Vaizdo medžiaga

 ,Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo dirbtuvės Valstybės pažinimo centre: patirties taikymo galimybės“ (2017).

Mokomasis filmas „Kaip ugdyti pilietiškumą?“ Neretai mokykloje pilietinio ugdymo pamokos tampa formalizuotu teorinių dalykų ir tezių dėstymu. Mokytojams reikia rasti metodą, kaip pilietinio ugdymo pamoką paversti įdomia ir jaunimui aktualia veikla, kaip informaciją pateikti praktiškai ir naudingai, kaip mokinius sudominti pilietiškumo idėjomis. Ir svarbiausia, kaip jaunajai kartai aktyviai skiepyti pilietiškumo jausmus. Pirmiausia pilietiškumo pavyzdį turi rodyti pats mokytojas, o norint pilietiško elgesio idėjas perduoti mokiniams, būtina su jais užmegzti stiprius žmogiškus ryšius. Mokomajame filme „Kaip ugdyti pilietiškumą?" pristatomas Molėtų rajono Alantos miestelio gimnazijos pilietinio ugdymo pavyzdys. Kasmet mokiniai su mokytoja Jurgita Kniaziukiene inicijuoja ir vykdo dešimtis pilietiškumo projektų. Į klausimą, kas yra pilietiškumas, mokytoja Jurgita atsako vienu žodžiu -- „Mes".

Pilietinė visuomenė Lietuvoje. 

Ką mes žinome apie musulmonus ir jų islamus? Kiek iš tikrųjų yra islamų? Ką turėtų daryti žmogus, kad jį būtų galima laikyti musulmonu? Kodėl negalima į musulmonus žiūrėti per islamo, o į islamą – per musulmonų prizmę? Ką mes žinome apie arabų valstybes ir jų kultūrą? Ką mes žinome apie „džihadą“ ir jo versijas? Šiuos ir kitus klausimus metų paskaitoje „Istorijos nesuklastosi? Islamo istorijos ir musulmonų įvaizdžio konstravimas Lietuvos viešojoje erdvėje“ kėlė Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr Egdūnas Račius (ŠMM, 2016-01-07 d.)

Socialinių mokslų PUPP projekto pristatymas (2012). Šarūno Gerulaičio, Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjo pranešimas „Socialinių mokslų PUPP projektas. Kriterinis vertinimas" (1 dalis), skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" (II etapas) Metodinėje dienoje socialinio ugdymo turinio dalykų mokytojams „Socialinio ugdymo turinio inovacijos ir problemos".

Darbų aplanko sudarymo principai (2012). Šarūno Gerulaičio, Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjo pranešimas „Socialinių mokslų PUPP projektas. Kriterinis vertinimas" (2 dalis), skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" (II etapas) Metodinėje dienoje socialinio ugdymo turinio dalykų mokytojams „Socialinio ugdymo turinio inovacijos ir problemos". 

Socialinių mokslų darbų aplankas (2012). Jolitos Milaknienės, Vilniaus licėjaus geografijos mokytojos ekspertės pranešimas „Socialinių mokslų darbų aplankas", skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" (II etapas) Metodinėje dienoje socialinio ugdymo turinio dalykų mokytojams „Socialinio ugdymo turinio inovacijos ir problemos".

Mokinio aplankas: praktinė patirtis (2012). Donato Puslio, Vilniaus tarptautinės mokyklos mokytojo, pranešimas „Mokinio aplankas. Praktinė patirtis", skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" (II etapas) Metodinėje dienoje socialinio ugdymo turinio dalykų mokytojams „Socialinio ugdymo turinio inovacijos ir problemos".

Socialinių mokslų pamokų kokybė: aspektai ir apibendrinimai (2012). Evaldo Bakonio, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros projekto metodininko, pranešimas „Socialinių mokslų pamokų kokybė: aspektai ir apibendrinimai", skaitytas Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" (II etapas) Metodinėje dienoje socialinio ugdymo turinio dalykų mokytojams „Socialinio ugdymo turinio inovacijos ir problemos".

Skyrelį tvarko Nijolė Grybovienė Informacija atnaujinta 2023-10-26.