Universalaus dizaino multifukcinis komunikacinis įrenginys I-Series
2022-11-11
2022 m. lapkričio 10 d. Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko susitikimas su Tobii technologijų atstovais iš Švedijos. Susitikimo metu buvo pristatyti naujausi technologiniai sprendimai.
I-Series kompiuterio valdymo akimis ir kalbos generavimo įrenginys, turintis pirmaujančią pasaulyje akių sekimo priemonę. I-Series I-13 ir I-16 (13 ir 16 colių monitoriai) yra specialiai sukurti AAK įrenginiai, leidžiantys žmonėms su negalia bendrauti ir būti nepriklausomiems, gali būti naudojami ir kaip įprasti kompiuteriai. I-Series suteikia nepriklausomybę: galimybę atidaryti duris, įjungti šviesas, atsakyti į telefono skambutį, įjungti ir išjungti įrenginį bei kita – visa tai savo akimis, pirštais ar išoriniu jungikliu.
I-Series yra iš anksto įdiegta AAK programinė įranga. Taip pat yra Partner Window™ langas, skirtas gyviems pokalbiams akis į akį. Prietaisai pilnai atsparūs vandeniui, smūgiams.
Kompiuterio valdymas akimis - naujausias akių sekimo įrankis yra pagrįstas daugiau nei 15 metų tyrimais ir bandymais, susijusiais su visų tipų etninėmis grupėmis, negalia, akiniais ir apšvietimo sąlygomis.
Gamintojo integruotos net 9 programos: TD valdymas, TD Snap, Communicator 5, Boardmaker SC, Gaze Viewer, Magic EyeFX ir kt. Operacinė sistema – Windows.
Daugiau informacijos apie šių technologinių priemonių sprendimus ir pritaikymus gali suteikti Paulius Murauskas su komanda iš UAB “Verslo ir neįgaliųjų vystymo grupė”.
Tarptautinė konferencija, skirta mokyklos jubiliejui
2022-06-20
2022 m. birželio mėn. Vilniaus „Vilties” specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras švenčia įstaigos įkūrimo 30-metį. Tai pirmoji mokykla Lietuvoje, į kurią buvo pakviesti ugdytis didelius, labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys, „nemokytini” vaikai, taip juos tuo metu vadino. Per šį laikotarpį mokyklos bendruomenė nuėjo prasmingą kelią. Keitėsi mokyklos veidas, užaugo ne viena mokinių karta, vyko pokyčiai pedagogų bendruomenėje. Nuveikta daug prasmingų darbų, įgyvendinti projektai, iniciatyvos, veiklos, kurios buvo sėkmingos, o kartais – skatinančios susimąstyti, ar eita teisingu keliu…
Visą mokyklos gyvavimo laikotarpį didelis dėmesys buvo skiriamas ypatingam vaikui. Tai suformavo atsakingos ir jautrios bendruomenės kultūrą. Mokykla didžiuojasi pedagogų ir kitų darbuotojų kūrybiškumu, darbštumu ir atsidavimu darbui. Juos lydi gilus atsidavimo jausmas, supratimas, pagarba, neblėstantis noras mokytis ir mokyti, įgyvendinant mokyklos misiją – auginti ir augti. Pažymint mokyklos jubiliejų, birželio 15 d. mokykla organizavo tarptautinę konferenciją „Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui”.
Konferencijos dalyvius sveikino Vilniaus m. savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, vyriausioji specialistė Eglė Pozlevičienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento įtraukiojo skyriaus vedėja Lina Palačionienė. Mokyklos direktorius Gražvydas Groblys apžvelgė, kas ir kaip mokykloje pasikeitė per 30 metų.
Konferencijoje savo patirtimi dalijosi mokyklos pedagogai. Logopedės E. Tijunonienė ir V. Liaudanskienė supažindino klausytojus su logopediniame darbe naudojamomis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis, kurios sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui/si. Pranešėjos supažindino klausytojus su alternatyviomis komunikavimo priemonėmis – komunikatoriais, pateikė alternatyvių kompiuterinių pelių, klaviatūrų, jungiklių pavyzdžius, supažindino su mokytojų naudojamomis programinėmis įrangomis: BoardMaker, Communicator5, GoTalkSoftware.
Mokytoja S. Sinkevičienė supažindino su ugdymo turinio individualizavimo ypatumais ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius pradinukus. Mokytoja R. Ulevičiūtė dalijosi patirtimi, kaip struktūruota aplinka padeda ugdyti vaiko bendravimo įgūdžius ir pažintinius gebėjimus.
Didelė dalis mokykloje ugdomų mokinių turi judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų, tad individualiųjų kūno kultūros pratybų mokytojų L. Kazevičienės ir M. Želvienės pranešime pateikta patirtimi apie mokinių fizinio aktyvumo skatinimą, motorinių įgūdžių lavinimą, galės pasinaudoti ir kitų mokyklų pedagogai, skatinantys mokinius aktyviai judėti, stiprinti sveikatą. G. Sesilaitė ir J. Zacharenko kalbėjo apie ergoterapeuto vaidmenį specialiojoje mokykloje, apie pagalbą vaikui, mokantis savarankiškumo, savitvarkos įgūdžių, apie pratimus, kurie padeda lavinti akies ir rankos koordinaciją, ugdo gebėjimą atlikti smulkiosios motorikos reikalaujančias užduotis.
Konferencijos dalyvius sudomino meninio ugdymo pedagogų R. Brūzgos ir D. Klimavičiūtės parodyti videosiužetai apie sunkią negalią turinčių mokinių įtraukimą į menines veiklas, kurių metu labai paprastai, mokiniams suprantamai ugdomos jų socialinės kompetencijos.
Mokykloje veikia dienos socialinės globos skyrius, kuriame teikiamos užimtumo paslaugos suaugusiems lankytojams bei mokyklos mokiniams popamokiniu laikotarpiu. R. Jurelevičienė supažindino dienos socialinės globos skyriuje teikiama socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistema (EQUASS), jos nauda lankytojams.
Konferencijoje dalyvavo ir viešnios iš užsienio. Logopedė iš Ukrainos Dina Kyrychenko supažindino su komandinio darbo Ukrainos reabilitaciniame centre „Šans“ ypatumais, o mokytoja Olga Ziółkowska iš Balstogės (Lenkija) bei Waldemar Rozumovski iš Vilniaus „Vilties” specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro supažindino klausytojus su įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto „Intelekto sutrikimą turinčių mokinių sveikos mitybos įpročių ugdymas” rezultatais.
Dėkojame Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamentui, Įtraukties plėtros skyriaus vedėjai Linai Palačionienei bei specialiajai pedagogei Anai Pavilovič-Jančis už pagalbą organizuojant ir vedant konferenciją.
Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/tarptautine-konferencija-skirta-mokyklos-jubiliejui/
Kokybinė įtraukiojo ugdymo slinktis visuomenės raidos kontekste: dialektinis modeliavimas
2021-08-10
Alvyra Galkienė
Vytauto Didžiojo universitetas, K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas, alvyra.galkiene@vdu.lt
Dialektinio modeliavimo metodu analizuojami trys visuomenės procesų slinktyje besiformuojantys įtraukties modeliai: integracija, įtraukus specialusis ugdymas, universalus dizainas ugdymui. Modelių įgyvendinimui reikšmingas prielaidas tikrinant kitų modelių prieštaravimais, atskleisti ugdymo kokybei reikšmingi elementai: įtraukioji šalies švietimo kultūra, pripažįstanti įvairovę ir vengianti asimiliacijos; įgalinanti multiprofesinė pedagogų pagalba visiems; įtraukiojo ugdymo prieigoje modeliuojamas pedagogų kompetencijos kryptingumas.
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/129035/1/ISSN2029-0551_2021_V_141_1.PG_190-213.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/129035
https://doi.org/10.15823/p.2020.141.11
Skyrelį tvarko Ana Pavilovič-Jančis Informacija atnaujinta 2022-12-20.