Neformalusis vaikų švietimas bendroje Lietuvos švietimo sistemoje

Neformalusis vaikų švietimas yra sudedamoji Lietuvos švietimo sistemos dalis. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymeteigiama, kad Lietuvos švietimo sistema apima:

  1. formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas);
  2. neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą);
  3. savišvietą;
  4. švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą).

Su neformaliuoju vaikų švietimu susijusios sąvokos, paskirtis

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžiamos sąvokos:

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas.
Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant.
Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.
Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžiama neformaliojo vaikų švietimo paskirtis:

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.

Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.

 

Jaunimo neformalusis ugdymas

Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas apibrėžia jaunimo (14–29 m. amžiaus) neformaliojo ugdymo paskirtį, vykdytojus ir kt.

Jaunimo neformaliojo ugdymo paskirtis – ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat plėtoti jauno žmogaus socialines kompetencijas.

Jaunimo neformalųjį ugdymą vykdo jaunimo organizacijos, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Jaunimo neformaliojo ugdymo programos ir projektai turi atitikti jaunimo politikos įgyvendinimo principus.

Daugiau informacijos apie jaunimo organizacijas galima rasti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tinklalapyje www.lijot.lt .

 

Daugiau informacijos apie neformaliojo jaunimo ugdymo galimybes galima rasti jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros tinklalapyje www.jtba.lt.

 


Skyrelį tvarko NŠA komanda