Švietimo portalas | Integruojamas turinys

Ugdymas kitose erdvėse Intelektinės nuosavybės samprata MIR STEAM Geografinės informacinės sistemos Etninė kultūra Ištekliai mokyklų veiklos tobulinimui Migracija ir integracija Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas Lietuvos aktualijos: ką manai?

Naujienos Medijų ir informacinis raštingumas Renginių medžiaga, vaizdo įrašai Bibliotekininkams Tėvams Metodinė medžiaga ugdytojams ⚬ 1-4 klasės ⚬ 5-8 klasės ⚬ 9-12 klasės ⚬ Integravimas Susipažinkite su medijomis ⚬ Informacijos raštingumas ⚬ Žiniasklaida ⚬ Naujosios medijos ⚬ E. sauga, etika ⚬ Kinas ⚬ Propaganda Medijų ištekliai Projektai, jų rezultatai Tyrimai Spaudoje apie projektą In English Naujienų archyvas

Kaip šiandieniam žmogui prisijaukinti medijas?

Laidoje dalyvauja medijų ir kino istorikė, medijų edukacijos bei tyrimų centro „Meno avilys” projektų vadovė dr. Lina Kaminskaitė – Jančorienė, kino ir medjų edukatorė, „Meno avilys” projektų vadovė Gintė Žulytė, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos anglų kalbos mokytoja Jelena Židovič ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Konferencijos „VISUOMENĖS MEDIJŲ RAŠTINGUMAS – SAUGIOS VALSTYBĖS SĄLYGA“ medžiaga

Konferencijos tikslas – aktualizuoti visuomenės medijų raštingumo, kritinio mąstymo svarbą nacionalinio saugumo kontekste ir ieškoti būdų derinti tarpusavyje skirtingų sričių vykdomas įvairių visuomenės grupių medijų raštingumo ugdymo veiklas.

Konferencijos pranešimų vaizdo medžiaga:

Sveikinimo žodžiai

Eugenijus Jovaiša – Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas
Jurgita Petrauskienė – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė
Šarūnas Radvilavičius – Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas

Informacinis raštingumas, medijų raštingumas ir skaitmeninis raštingumas: kaip išgyventi šiuolaikiniame, besikeičiančiame pasaulyje. Rimvydas Laužikas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius

Medijų raštingumo ugdymas: politikos kryptys ir pavojai. David Buckingham – Loughborough universiteto (Jungtinė Karalystė) Medijų ir komunikacijos profesorius emeritas

Švietimo srities indėlis į medijų raštingumo ugdymą. Giedrius Vaidelis – Ugdymo plėtotės centro direktorius

Kultūra informaciniuose karuose. Linas Kontrimas – Kultūros ministrės patarėjas

Iššūkiai ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui informacinėje erdvėje. Auksė Ūsienė – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė

Lietuvos žiniasklaida: kiekybės ir turinio kokybės problemos. Kęstutis Petrauskis – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas

Diskusija: kaip pastiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad medijų raštingumas taptų prieinamas visiems visuomenės nariams? Diskusijos dalyviai:

Eugenijus Jovaiša – Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas
Albertas Lakštauskas – Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas
Ginas Dabašinskas – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Lina Kaminskaitė-Jančorienė – VšĮ „Meno avilys“
Giedrius Vaidelis – Ugdymo plėtotės centro direktorius
Linas Kontrimas – Kultūros ministrės patarėjas
Auksė Ūsienė – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė

Konferencijos pranešėjų svarbiausios mintys buvo užfiksuotos grafinio fasilitavimo būdu. Čia galite parsisiųsti geresnės raiškos vizualizaciją.

Konferencijos informacinė medžiaga:

Tiesioginių vaizdo transliacijų įrašai

E. sauga

Įvyko dvi vaizdo transliacijos „Kaip būti saugesniam internete“ kartu su dr. Renata Danieliene, Lietuvos skaitmeninio raštingumo kuratorė, VšĮ „Informacinių technologijų institutas“ vykdančiąja direktore. Transliacijose analizavome tapatybės vagystes, piratavimą (žvelgiant iš e. saugos perspektyvos), interneto etiketą, taip pat saugumą išmaniuosiuose įrenginiuose, šnipinėjimo programas, saugių slaptažodžių sudarymo principus.

Transliacija ir medžiaga, skirta autorių teisių temai

Kiekvienam iš mūsų muzika, filmai, knygos prieinami labai laisvai, dabar tam dažnai nė nereikia niekur eiti – šių kūrinių pilna internete, užtenka atlikti vos keletą veiksmų, kad galėtume jais pasimėgauti tiesiog namuose. Visgi tai, kad kūriniai prieinami laisvai, nebūtinai reiškia, kad jie ten pateko ir buvo paskleisti legaliai, o jų autoriai gaus jiems priklausantį atlygį už savo darbą.

Ugdymo plėtotės centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, parengė „Mokytojo TV“ vaizdo transliaciją ir metodinę medžiagą, skirtas geriau susipažinti su intelektinės nuosavybės, autorių ir gretutinių teisių apsaugos tema.

Transliacijoje dalyvavo ir medžiagą rengė Martyna Gudaitė-Gulbinienė, AGATA teisininkė, intelektinės nuosavybės teisės specialistė. Ji nuolat konsultuoja atlikėjus, aktorius ir muzikos leidėjus teisiniais klausimais, yra padėjusi išspręsti ne vieną teisinį konfliktą, susijusį su neteisėtu muzikos ir kitos intelektinės nuosavybės naudojimu.

Prie medžiagos rengimo prisidėjo ir Povilas Leonavičius, Ugdymo plėtotės centro ugdymo turinio skyriaus gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio metodininkas.

Kviečiame peržiūrėti vaizdo įrašą kartu su mokiniais, jį aptarti ir atlikti siūlomas užduotis.

Balandžio 22 d., per „Mokytojo TV“ įvyko transliacija apie videožaidimus.

Videožaidimus žaidžia, ko gero, visi, kas naudojasi kompiuteriais ar mobiliais įrenginiais, netgi patys mažiausi vaikai. Egzistuoja įvairių žaidimų formų ir žanrų; jie žaidžiami ir internetu, ir su specialiais tam skirtais įrenginiais, yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms ir skirtingų pomėgių turintiems žmonėms. Šalia pramoginės funkcijos kai kurie žaidimai turi aiškų edukacinį tikslą – išmokyti tam tikrų įgūdžių, reikalingų namuose ar mokykloje. Kita vertus, svarbu ir atpažinti galimas videožaidimų keliamas grėsmes, žinoti, kaip nuo šių grėsmių apsidrausti, ypač kai kalbame apie vaikų pasirenkamus žaidimus.

Tad suaugusiesiems, tėvams ir mokytojams, yra svarbu suprasti, ką ir kodėl žaidžia jų vaikai ar mokiniai ir kaip padėti jiems pasirinkti.

Transliacijos metu aptarėme šiuos klausimus:

Kas tai yra vaizdo žaidimai, kokio pobūdžio, žanrų jie būna?
Kodėl vaikai (ir kai kurie suaugusieji) juose praleidžia tiek daug laiko?
Kokį poveikį gali turėti žaidimai?
Kur sužinoti, pasitikrinti, ar žaidimai tinkami tam tikro amžiaus vaikui, ar jie yra saugūs?
Kur galima rasti ugdomųjų žaidimų, kuriuos mokytojai gali pritaikyti dirbdami su mokiniais?

Transliacijos dalyvis – Kauno technologijos universiteto dėstytojas, Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos doktorantas, tyrinėjantis virtualių pasaulių etiką, pradedantis žaidimų kūrėjas Vainius Volungevičius.

2016 m. sausio 28 d. per „Mokytojo TV“ įvyko tiesioginė vaizdo transliacija „Priešiškos informacinės operacijos Lietuvoje“.

Transliacijos metu buvo analizuojama, kas yra informacinis karas, informacinės operacijos, psichologinės operacijos, propaganda, ar tai naujas reiškinys ir kodėl jis aktualus XXI a., kokie yra priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai Lietuvoje, aptarti pagrindiniai priešiškos informacijos kanalai, priemonės, tipai ir naudojamos technikos.

Transliacijos dalyviai: Aleksandras Matonis, žurnalistas, propagandos ekspertas; Karolis Zikaras, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas.

2016 m. vasario 11 d. per „Mokytojo TV“ įvyko tiesioginė vaizdo transliacija „Bendravimo internete etika: mokytojo vaidmuo“. Transliacija buvo skirta vasario 8 – 13 dienomis vykusiai Saugesnio interneto savaitei.

Bendravimui ir darbui persikeliant į internetą, kartu persikelia ir tam tikros elgesio normos; tai, kas vyksta realiame gyvenime, mokyklos koridoriuose, persikelia ir į tinklus, ir neretai nutinka taip, kad persikelia ir neigiamas elgesys kitų atžvilgiu, patyčios. Kita vertus, nors visa tai vyksta elektroninėje erdvėje, jausmai, kuriuos patiria vaikai, yra visiškai tikri. Dėl to yra svarbu, kad mokytojai žinotų, kaip atpažinti patyčias elektroninėje erdvėje ir į jas reaguoti, o dar svarbiau – kaip užbėgti joms už akių ir prisidėti prie teigiamo elgesio internete sklaidos.

Transliacijoje dalyvavo ir įžvalgomis dalinosi: Aurelija Jocaitė, „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė, Indrė Maršantaitė, Nacionalinio socialinės integracijos instituto kampanijos „Myliu Panda“ koordinatorė. Transliaciją moderavo Rasa Jančiauskaitė, Ugdymo plėtotės centro Neformaliojo ugdymo skyriaus specialistė.

2015 m. gruodžio 15 d. vaizdo transliacija buvo skirta temai „Stereotipai apie pabėgėlius. Žiniasklaidos vaidmuo formuojant stereotipus“

Transliacijos metu aptarta, iš kur į žiniasklaidą ateina neigiami stereotipai, kaip ji prisideda formuodama (arba griaudama) stereotipus apie pabėgėlius, švietimo sistemos vaidmuo kalbant apie stereotipų sklaidą ir galimybės keisti klaidingas nuostatas.

Transliacijoje dalyvavo prof. dr. Egdūnas Račius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėjas; Ovidijus Lukošius, žurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius; dr. Natalja Istomina, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė.

2015 m. spalio 15 d. per „Mokytojo TV“ įvyko vaizdo transliacija „Informacinio raštingumo ugdymas: jo svarba, principai, gerosios praktikos pavyzdžiai“.

Transliacijos metu buvo išsamiai aptarta informacijos raštingumo samprata, aptarta, kodėl reikia skirti atskirą dėmesį informacinio raštingumo ugdymui ir kokių konkrečių praktinių žingsnių galima imtis, pristatytos įvairios galimybės ugdyti informacinį raštingumą tiek mokyklų bibliotekose, tiek bendradarbiaujant su mokytojais-dalykininkais.

Transliacijoje dalyvavo ir įžvalgomis bei patirtimi dalinosi:

Dalia Balčytytė, Vilniaus dizaino kolegijos Informacijos centro – bibliotekos vedėja
Eglė Vidutytė, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokytoja – bibliotekininkė

2015 m. birželio 11 d. per „Mokytojo TV“ įvyko vaizdo transliacija „Kas yra kas? Medijų ir informacinis raštingumas“.

Transliacijos tikslas – pristatyti švietimo bendruomenei medijų ir informacinio raštingumo sampratą, supažindinti su galimybėmis jį stiprinti bendrajame, neformaliajame ugdyme.

Egidijus Jurgelionis, žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, analizavo temą „Žiniasklaidos įtaka visuomenės formavimuisi: kas lemia mūsų požiūrį į visuomenės problemas?“; projekto koordinatorė Rasa Jančiauskaitė pristatė medijų ir informacinio raštingumo sampratą, ugdymo tikslus, integravimo į ugdymo turinį galimybes ir priemones.

Kviečiame žiūrėti transliacijos vaizdo įrašą. Jį (ar jo dalį) taip pat galite naudoti pamokose, neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu kaip metodinę priemonę.

Parodoje „Mokykla-2015“ vykusio seminaro „Globaliojo pilietiškumo ugdymas panaudojant medijas“ medžiaga

Viena iš globaliojo švietimo temų yra medijų įtaka požiūrio į pasaulyje vykstančius reiškinius formavimuisi. Buvo kalbama ne tik apie etikos principus, mokytojui pateikiant filmuotą ar fotografuotą medžiagą pamokoje, bet ir apie paties mokytojo galimybę išreikšti savo požiūrį per medijas, kuriant savo pamokų liustracijas. Reikšminga renginio dalis skirta susipažinti su praktiniais filmavimo, fotografavimo aspektais.

Julius Norvila, VšĮ „Humana People to People Baltic“ partnerystės projektų vadybininkas, kalbėjo apie tai, kodėl svarbu parinkti tinkamus globaliojo pilietiškumo temų iliustravimui bei pateikė praktinių įžvalgų, kaip juos atsirinkti. Jo teigimu, "vaizdų atrinkimas sklaidai ir komentarams tampa kaskart atsakingesnė užduotis. Vaizdai, atspindintys neturtingų žmonių pastangas padaryti savo ir savo vaikų gyvenimą geresnį, sustiprina tarpusavio pasitikėjimą, solidarumą ir veiksmingai griauna neigiamus stereotipus, pvz., apie pasaulio tautų gerovės ir skurdo, klestėjimo ar nelaimių priežastis. Tuo tarpu skurdo scenos, ypač vaikų, stiprina stereotipus apie neturtingų žmonių bejėgiškumą ir sutelktų ilgalaikių pastangų darniam vystymuisi skatinti beprasmiškumą." Juliaus Norvilos pranešimas; straipsnis šia tema; pranešimo vaizdo įrašas.

Justinas Dadonas, kino kursų „Kino skonis“ vedėjas, pristatė vaizdo kalbos elementus. Jo teigimu, "Mes mokomės skaityti, bet niekas mūsų nemoko žiūrėti ir matyti. Vaizdų kultūra darosi nepaprastai svarbi mūsų kasdienos dalis: didžiąją dalį informacijos mes gauname būtent nuotraukų ar vaizdo reportažų pavidalu. Šie vaizdų kultūros elementai turi savo unikalią kalbą, kurią reikia mokėti suprasti ir analizuoti." J. Dadono medžiagoje rasite trumpą įvadą, kuris galbūt leis jums geriau suprasti, kokias galimybes kurti turite jūs, jūsų mokiniai ir kokią didelę įtaką gali turėti vaizdų kultūra šiandien. Išnagrinėsime keletą vaizdo kalbos taisyklių bei elementų, kad suprastume, kaip jie naudojami perteikiant tam tikrą informaciją ar emocijas.

Pranešimo vaizdo įrašas.

Seminarų, skirtų projekto mokykloms, pranešimai:

Rasa Jančiauskaitė:

Medijų ir informacinio raštingumo samprata, kompetencijų struktūra;

išsamus kompetencijų aprašas (parengtas remiantis UNESCO gairių „Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ (angl. UNESCO Global Media and Information Literacy Assessment Framework, 2013) techniniu priedu E – „MIR kompetencijų matrica (antroji pakopa)“)

Albinas Kalvaitis:

MIR kompetencijos, kurių moko mokyklų darbuotojai. Tyrimo rezultatų pristatymas

Konferencijų „Informaciniai iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“ vaizdo įrašai

Sveikinimo žodžiai

Prof. dr. Dainius Pavalkis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras

Bo Harald Tillberg, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius

Marija Dautartaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja

Šiandieninės tarptautinės politikos iššūkiai Lietuvai

Prof. dr. Gediminas Vitkus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Dr. Vygantas Vareikis, Klaipėdos universitetas

Doc. dr. Simonas Strelcovas, Šaulių universitetas

Žiniasklaidos atsakomybė ir vertybinės nuostatos formuojant visuomeninę nuomonę

Edmundas Jakilaitis, žurnalistas

Medijų įtaka visuomenei ir mokyklai

Dalia Žemaitytė, žurnalistė, portalo „Bernardinai.lt“ bendradarbė

Kaip integruoti medijų raštingumą į ugdymo turinį?

Ginta Orintienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė

Naujienlaiškio „Aktualijos. Ką manai?“ pristatymas

Aistė Žilinskienė, žurnalistė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė

Paskaita „Mokyklos biblioteka kaip funkcija“

Sofijos Malmberg pranešimas „Mokyklos biblioteka kaip funkcija, o ne kaip fizinė erdvė – kaip integruoti medijų ir informacinį raštingumą į mokymosi procesą“, skaitytas 2014 m. vykusioje paroda „Mokykla“ (anglų k., su lietuviškais subtitrais):

- Ką reiškia „Mokyklos biblioteka kaip funkcija“?
- Kaip sukurti bibliotekos programą, orientuojantis į medijų ir informacinį raštingumą, paremtą mokyklos ugdymo programa?
- Kaip mokyklos biblioteka gali prisidėti siekiant mokyklos edukacinių tikslų?
- Projektine veikla paremti pavyzdžiai, kaip medijų ir informacinis raštingumas gali būti integruotas į mokymosi aplinką.

Konferencijos „Ar mokytojas tebėra vedlys? Apie medijų ir IT raštingumą: suaugusiųjų ir moksleivių vaidmenys“ medžiaga

Vaikų gyvenimas neatsiejamas nuo medijų, kurios juos supa kasdien, tiek namuose, tiek mokykloje. Suaugusiųjų atsakomybė – leisti vaikams naudotis įvairiomis medijomis ir kartu saugoti juos nuo galimų grėsmių. Vaikams augant, suaugusiojo vaidmuo keičiasi – iš sprendimus priimančiųjų svarbu tapti išmintingais patarėjais. Būdų kaip vaikus nukreipti, padėti jiems saugiai, atsakingai ir etiškai elgtis medijų pasaulyje yra daug ir įvairių.

Šioje konferencijoje buvo kalbama apie medijų ir informacinio raštingumo, sąmoningo elgesio medijų ir informacijos pasaulyje svarbą, saugumą, pristatytos Lietuvos ir kitų šalių patirtys diegiant medijų ir informacinį raštingumą ugdymo procese, saugesnės medijų aplinkos kūrimo iniciatyvos, pristatyti ir apdovanoti konkurso „Metų saugesnio interneto mokytojas“ nugalėtojai.

Įžanginis žodis