Integruojamas turinys

Tai  laidų ciklas, kuriuo kviečiame iš arčiau susipažinti su medijų veikimu. Kiekviena medija turi būdingų bruožų bei informacijos pateikimo būdą. Jų kuriami produktai turi labai didelę įtaką mūsų elgesiui, skoniui, pomėgiams, gyvenimo būdui. Taigi pažvelkime, kokios yra pagrindinės masinės komunikacijos priemonės, kokie jų bruožai, privalumai ir trūkumai. Vaizdo klipas Medijų raštingumas. Tradicinės ir naujosios medijos

Gyvename technologijų amžiuje. Pradėję nuo laikraščių ir radijo, dabar savo darbą ir poilsį deriname prie interneto teikiamų galimybių. Komunikacijos tyrinėtojas Maršalas Macluenas (Marshal Macluhan) teigė, kad medijos yra žmogaus tęsiniai. Vaizdo klipas Medijų raštingumas. Nacionalinis tapatumas ir medijos

Masinės komunikacijos priemonės siekia pristatyti dalykus tokius, „kokie jie yra iš tikrųjų“, suteikdamos jiems tikroviškumo jausmą ir taip mus įtraukdamos. Čia iškyla klausimas, kas gali būti laikoma tikrove. „Tikras“ reiškia esantis ar bent jau pretenduojantis būti patikimu tvirtinimu apie kokį nors faktą. Medijos gamina ne šiaip pranešimus, bet pranešimus apie atpažįstamus dalykus, kuriuos žmonės žino. Vaizdo klipas Medijų raštingumas. Tikrovė ir jos vaizdavimas medijose

Medijos ir kultūra glaudžiai persipynę. Kalbant apie ryšį tarp medijų ir kultūros svarbi sąvoka yra populiarioji, taip vadinama „masinė“ kultūra. Ji išplito būtent medijų pagrindu. Vaizdo klipas  Medijų raštingumas. Medijos ir kultūra

Dažnai politinių pokyčių metu medijos tampa ne tik erdve, kur informuojama apie įvykius, tačiau ir skatina palaikyti, remti kovą už demokratiją. Taip didinamas žmonių sąmoningumas, aktyvus dalyvavimas, paremtas asmenine ir kolektyvine atsakomybe, solidarumu ir bendradarbiavimu. Pastaruoju metu tam ypač pasitarnauja socialiniai tinklai. Tačiau nereikia pamiršti ir „tradicinių medijų“. Vaizdo klipas Medijų raštingumas ir pilietinė visuomenė

Vaikų pasaulis dažnai pilnas įsivaizduojamų ir animacinių draugų, piktadarių, herojų, kuriais norima sekti. Komiksai, animaciniai filmukai, filmai - šaltiniai, kuriuose kalbama apie įvairius santykius, vertybes, bendravimo būdus, kuriuos vaikai mato ir priima. Tačiau neretai animacijoje pilna ir smurto, čia jis pateikiamas tarsi neišvengiamas, lyg būtų vienintelis konfliktų sprendimo būdas ar rezultatas. Nuolat matydami smurtą, vaikai praranda jautrumą, įpranta, kad švelnesnės smurto formos gali būti priimtinos. Kaip nutinka, kad smurtas kai kuriais atvejais tampa priimtinas? Vaizdo klipas Smurtas animaciniuose filmuose

Vaizdo klipas „Multimedijų žurnalistikos ypatumai, etika ir tendencijos“

Multimedijos agentūros „Nanook“ komandos nariai, žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas, pasidalino įžvalgomis apie žurnalistiką ir iššūkiais, su kuriais ji susiduria – fake news (suklastotos, melagingos naujienos), propaganda, melagingos antraštė.

Žiniasklaida

Tiesioginės transliacijos „Kaip kritiškai skaityti naujienas? Patikimos informacijos atsirinkimo kriterijai“ vaizdo įrašas

Transliacijos tikslas – išsiaiškinti, kaip atpažinti patikimą informaciją, ypač dabartiniame netikrų naujienų kontekste. Aptarėme, kaip netikros naujienos, manipuliacija iškreipiant informaciją yra pasitelkiamos priešiškoms operacijoms, kaip žiniasklaida dėl politinių, propagandinių ar verslo sumetimų panaudoja įvairias priemones siekdama manipuliuoti auditorija. Buvo pristatyti kritinio naujienų vertinimo kriterijai, analizuojama, kaip atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.

Transliacijos pašnekovai:

-  Gintautas Ciunis, Lietuvos kariuomenės kapitonas, Strateginės komunikacijos departamento atstovas;

- Kęstutis Petrauskis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos instituto dėstytojas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys.

Nesutrumpintą K. Petrauskio pranešimo „Kaip įvertinti ir patikrinti informacijos patikimumą?“ vaizdo įrašą galite rasti „Mokytojo TV“.

2017 m. balandžio 2 d. "Transparancy International" Lietuvos skyrius paskelbė 2016 m. duomenis apie politikų, valstybės tarnautojų valdomas žiniasklaidos priemones.

Iš viso 26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones. Pasak "Transparancy International" Lietuvos skyriaus, paprastai tai yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau išlieka žiniasklaidos savininkais.

„Kviečiu politikus parodyti pavyzdį ir savo žiniasklaidos priemonėse diegti aukščiausius žurnalistų etikos standartus. Pavyzdžiui, būtų puiku, jei žiniasklaida, susijusi su politikais, aiškiai tai deklaruotų, turėtų viešai paskelbtas elgesio taisykles. Juk skaitytojams svarbu žinoti, kaip šios žiniasklaidos priemonės išvengia politikų įtakos, kokios redakcinės politikos laikosi“, sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Edmundo Jakilaičio, žurnalisto, komentaras apie tai, kokia yra ar turėtų būti žiniasklaidos atsakomybė, kokios vertybinės nuostatos lemia tai, koks turinys yra skelbiamas, "Žiniasklaidos atsakomybė ir vertybinės nuostatos formuojant visuomeninę nuomonę"

Tinklalapyje "Psichika.eu" 2016-08-25 paskelbtas straipsnis "Kaip žiniasklaida gali sumažinti nusikaltimų skaičių?" - straipsnyje pristatomi tyrimo, atlikto Amerikos psichologijos asociacijos (American Psychology Association), rezultatai, atskleidžiantys ryšį tarp susišaudymų JAV mokyklose skaičiaus ir žiniasklaidos darbo viešinant informaciją apie šią problemą. Pasak tyrėjų, "dažniausiai pasitaikantis bendras tokių nusikaltėlių bruožas yra troškimas išgarsėti", tad žiniasklaidos atstovai yra skatinami susilaikyti nuo žudikų vardų, nuotraukų viešinimo ir smulkmeniškų įvykio, nusikaltėlio gyvenimo ir asmenybės aprašymų, siekiant sumažinti tokių nusikaltimų skaičių.

2015 m. gruodžio 15 d. vaizdo transliacija buvo skirta temai „Stereotipai apie pabėgėlius. Žiniasklaidos vaidmuo formuojant stereotipus“

Transliacijos metu aptarta, iš kur į žiniasklaidą ateina neigiami stereotipai, kaip ji prisideda formuodama (arba griaudama) stereotipus apie pabėgėlius, švietimo sistemos vaidmuo kalbant apie stereotipų sklaidą ir galimybės keisti klaidingas nuostatas.

Transliacijoje dalyvavo prof. dr. Egdūnas Račius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėjas; Ovidijus Lukošius, žurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius; dr. Natalja Istomina, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė.

Etiškas žinių, informacijos jautriomis temomis pateikimas

Medijos turi didžiulės įtakos požiūrio į pasaulyje vykstančius reiškinius formavimuisi, o tai labai svarbu ir patiems mokytojams renkantis, kokius šaltinius (filmuotą ar fotografuotą medžiagą) naudoti pristatant jautrias visuomenei temas, kuriant savo pamokų liustracijas. 

Julius Norvila, VšĮ „Humana People to People Baltic“ partnerystės projektų vadybininkas, šiame vaizdo įraše kalbėjo apie tai, kodėl svarbu parinkti tinkamus vaizdinius globaliojo pilietiškumo temų iliustravimui bei pateikė praktinių įžvalgų, kaip juos atsirinkti. Jo teigimu, "vaizdų atrinkimas sklaidai ir komentarams tampa kaskart atsakingesnė užduotis. Vaizdai, atspindintys neturtingų žmonių pastangas padaryti savo ir savo vaikų gyvenimą geresnį, sustiprina tarpusavio pasitikėjimą, solidarumą ir veiksmingai griauna neigiamus stereotipus, pvz., apie pasaulio tautų gerovės ir skurdo, klestėjimo ar nelaimių priežastis. Tuo tarpu skurdo scenos, ypač vaikų, stiprina stereotipus apie neturtingų žmonių bejėgiškumą ir sutelktų ilgalaikių pastangų darniam vystymuisi skatinti beprasmiškumą."  Juliaus Norvilos pranešimas; straipsnis šia tema; pranešimo vaizdo įrašas.

Kaip papildomą medžiagą rekomenduojame leidinį Dóchas vaizdų ir žinučių etikos kodekso iliustruotas gidas (anglų k.), kurį pristatyme analizuoja ir J. Norvila. Dóchas yra Airijos nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų asociacija. Jos parengtas etikos kodeksas pagrįstas šiais principais:

• Pagarba vaizduojamų asmenų orumui;
• Tikėjimas visų žmonių lygiateisiškumu;
• Supratimas, kad reikia skatinti sąžiningumą, solidarumą ir teisingumą.

Skyrelį tvarko Zita Nauckūnaitė